Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Ninos pozicija *
Stebėjau, kaip Ericas virtuvėje ruošia mums pusryčius ir apie kažką galvojo. Jis buvo susikaupęs, bei jo kūno kalba išdavė, kad jis yra įsitempęs.
Virtuvėje kvepejo nuostabiai, bananų kvapas, bei obuolių vertė pilvą groti maršui. Manau, kad jis yra nuostabus maisto gamintojas, nuostabus vyras ir tikrai manau, kad jis bus nuostabus tėvas.
-Branguti, ar galiu apsirengti? Bausmė gal pasibaigė? - paklausiau jo nes sėdėjau ant spintelės visiškai nuoga, nes Ericas vis dar baudžia mane už vakar dieną.
-Bausmė baigsis tada, kaip aš pasakysiu, gražuolė - trumpam pažvelgęs į mane pasakė Ericas ir tada vėl grįžo prie blynų kepimo bei obuolių pjaustymo.
-Tai gal galiu bent jau, tai daryt? - paklausiau jo ir nušokau nuo spintelės ir prisėlinusi prie jo, kaip kokia katė, rankomis apglėbiau savo vyro liemenį ir lūpas priglaudžiau prie jo kaklo. - Žinai norėčiau suvalgyt blynus nuo tavo kūno - sušnabždėjau ir nestipriai sukandau Erico kaklo odą. Nusišypsojau, kaip greitai buvau priremta prie spintelės, o vyro rankos atsirado ant mano užpakaliuko.
-Tu mane varai iš proto - suurzgė vyras ir pasilenkęs įssiurbe į mano lūpas. Bučinys buvo verantis iš proto. Grubus ir man tai labai patiko, sudėjavau, kaip Ericas suspaudė stipriai mano užpakaliuką. - Bet, sekso negausi. Tokia tavo bausmė - nusišypsojo ir lyg niekur niekur atsitraukė nuo manęs ir išėjo iš virtuvės palikęs blynus kepti virtuvėje!
Asilas!
-Blynai dega, Asile! - sušukau ir nubegusi prie orkaitės, išjungiau orkaitė.
-Tau tiks ir pridegė blynai, mažutė! - sušuko Ericas iš kambario jei gerai suprantu. Susiraukiau išėmiau iš keptuvės blynus.
**********
Visą dieną buvau namuose nuoga, nes Ericas vis dar neleido. Aš jį visaip erzinau, viliojau. Jis vis nespėja nueiti į tualetą pasitenkinti ir grįžus jam aš vėl jį gundau.
-Eik apsirenk, pažiūrėsim filmą kokį - tarė Ericas grįžęs iš vonios. Nusišypsojau ir pakilusi nuo sofos priėjusi prie jo įsisiurbiau į jo lūpas. Jaučiuosi puikiai, net neatrodo, kad būčiau apsinuodijusi.
-Myliu tave - nusišypsojau ir pastebėjau, kaip vaikinas sustingo išgirdęs mano žodžius. Ar mes dar nesame sakė vienas kitam šių žodžių? Pati tai pat jaučiuosi keistai ištariusi šiuos žodžius.
-Turiu vykti - pasakė vaikinas šiurkščiai ir mane pastūmės galima sakyt išbėgo iš svetainės.
Sutrikusi nuėjau į mūsų kambarį, atsisėdau ant lovos nes pasidarė blogą, akyse pradėjo lietis vaizdas. Atsiguliau, susiriečiau į kamuoliuką ir užsimerkiau.
Skaudi tiesa perėjo - Jis manęs ne myli. Bet jei ne myli kodėl vedė mane?
Po kelių sekundžių panirau į tamsą.
*Erico pozicija *
Ar tikrai Nina pasakė, kad myli mane? Ji juk negali manęs mylėti.
-Pogalais! - surekiau ir stipriai trenkiau galvą į vairą, skaudėjo veidą, bet tai nebuvo svarbu. Mintyse vis dar girdėjau, kaip ji pasako, kad myli mane..
Manau laikas jei sužinoti kodėl ją vedžiau, laikas sužinoti, kad mes esame pažįstami neilgai. Privalau pasakytų jai viską, kad ji ne mylėtų mane. Privalau tikrai išsiskirti su ja. Hoganui manau pavyks atkeršyti ir kitaip.
Liepęs Harry nuvažiuoti į mano namus ir prižiūrėti Nina, nuvažiavau pas Sindija.
Mergina atidarė duris tik su juodu trikotažu, seniau tai būtų mane privertė susijaudinti ir ją iš dulkinti, bet viskas pasikeite, kaip mano gyvenime atsirado Nina.
-Nudėsiu tave - suurzgau ir greitai griebės mergina už kaklo prispaudžiau prie sienos ir pradėjau spausti jos kaklą.
-Kur priešnuodis? - paklausiau jos ir atitraukiau rankas nuo jos kaklo, mergina suklupo ant grindų ir pradėjo kosyti.
-O ar padarei ko prašiau? - ji pažvelgė į mane.
Nusijuokiau ir atsitupiau prie jos ir uždėjau ranka ant jos skruosto.
-Žinoma, jau išsiskyriau su Nina - šyptelėjau jai. - Pinigus rytoj atvešiu - tariau ir mergina nusišypsojo ir pabučiavo mane.
Nieko nebeliko tik atsakyti į bučinį.
-Šaunuolis - pasakė laiminga Sindija ir atsistojo, kaip ir aš. - Tuoj atnešiu priešnuodi - tarė mergina ir nuėjo į savo kambarį.
Po minutės kažkur mergina grįžo nešdamasi rankoje maišelį.
-Štai Priešnuodis - pasakė mergina ir padavė man maišelį. Nusišypsojau ir paėmęs maišelį, suemiau jos veidą, mergina mane, kad pabučiuosiu ją, bet stipriai klydo, nes jos galvą trenkiau į sieną ir ji prarado sąmonę.
-Niekam neleisiu kenkti mano Nina ir man -Tariau nors ji ir be sąmonės. Išėjęs iš jos namų paskambinau Harry ir liepiau jam atvažiuot ir paiimti Sindija.
Nu ką laikas grįžti pas savo žmoną ir paprašyt skirybų.
Bet ar aš tikrai noriu skirtis su Nina? Ir ar pats nepamilau jos?
-Prakeiktas gyvenimas - suurzgau ir į sėdau į automobilį ir nuvažiavau nuo čia vis dar galvodamas ką daryti su Nina.
****** Įžengęs i miegamąjį radau Nina gulinčią lovoje, atrodė tikrai ne kaip.
-Turiu vaistų kurie tau padės - tariau ir ištraukiau švirkštą ir priėjęs suėmiau jos ranką ir suleidau Priešnuodį tikuosi jis jai padės.
-Buvo atvykęs tavo brolis pasigyrė, kad eis į pasimatymą - tarė Nina. Atsisėdau ant lovos ir žiūrėjau į jos rudas akis.
-Jis dažnai vaikšto į pasimatymus - tariau. Mergina nusišypsojo ir atsisėdo lovoje.
-Ericai, aš viską prisiminiau - tarė mergina ir aš sutrikęs laukiau kol ji daugiau pasakys. - Prisimenu, kad esi Hogono draugas, kad mes nesame įsimylėję. Ir, kad mes ne pora. Aš draugavau su Hoganu kuris nužudė mano mama. Nesuprantu kodėl tu man melavai, bet nesvarbu tai. Noriu, kad man padėtum atkeršyti Hoganui už savo mamą - likau dar labiau šokiruotas po jos kalbos.
-O aš norėjau pranešti, kad noriu skirybų su tavimi, o štai kaip viskas pasisuko - nusijuokiau, mergina tai pat nusijuokė.
-Supratau, kad tu kažkodėl nekenti Hogano. Todėl tikiuosi, kad padėsi man - tarė ji ir suėmė mano ranką ir per mano kūną nubėgo šiurpuliukai. - Prašau - ji pažvelgė į mane maldaujančiu žvilgsniu.
Atsidusau garsei.
-Gerai padėsiu tau atkeršyti - su tais žodžiais mūsų lūpos susijungė ir pasijutau, kaip devintame danguje. Ji viską prisimena ir vistiek bučiuoja mane. Reiškiasi jai aš patinku.
-O kaip dėl santuokos? - paklausiau po bučinio jos.
-Manau, kad būkime dar susituokė iki to kol atkeršysim Hoganui. - Jai pasakius, mano veide atsirado šypsena.
-Tu mane stebini kas minutę - tariau ir atsiguliau šalia jos. Mergina prisiglaudė prie manęs, padėdama galva ant mano peties.
-O tu man patinki, ponaiti Ericai - sušnabždėjo Nina. Tikriausiai nenorėjo, kad išgirsčiau, bet aš išgirdau.
Po amžinybės grįžau, buvo labai keista rašyti istorija. Tikiuosi su dalimi ne nuvyliau.
