31

652 50 2
                                    

-Ką čia darai ? , - bum , atsimerkusi išvydusi agresyviai artejant prie manęs Aleksandrą.Jis užsuko tenkantį vandenį , -Tu čia ramiai guli vonioje , o aš jaudinuosi , kodėl neatsiliepi ! ,- koks piktas.Jis juokingas , - Šaipaisi? - jo akys nukrypo ties vyno buteliu ir stiklinės, jis susiraukė ,- Turi minute , - trinktelėjęs durimis išėjo, greitai suviniojau į rankšluostį.Jis svetainėje sėdėjo ir krutino nervignai koją.Pamates mane jis pakėlė akis.

-Kodėl ne atsiliepiai į skambučius ?

- Jau gana vėlu , eisiu miegoti

-Dar tik puse šešių vakaro !

- Negali ant manęs šaukti

-Leticija!

-Aleksandrai !

-Aš bandau nusiraminti , bet tu man nei kiek ne padedi, - Sulaikiau kvapą pasižiūrėjusi į savo širdies blogiuką,- Ir manęs tikrai nenuramina mintis , jog po tu rankšluosčiu tu visai nuogutėlė........- jis atsikvepia - Reikia, ramiai pasikalbėti.

-Nenoriu

-Kas po velniu vyksta?

-Kaip valgis restorane ?

-Tai viskas dėl to ?

-Kas viskas?

-Tavo kvailas elgesys.Su Anastasija mus sieja tik verlso reikalai , - Pasižiūrėjau į jį ir prunkštelėjau , - Ir nesiruošiu tau kas kartą aiškintis su kuo bendrauju .Leticija , mus sieja ...

- Tik seksas ? - pabaigiau už jį ,

-NE TĄ TURĖJAU OMENY

-Kad ir kaip galvotai apie mane ,Aleksandrai aš ne kvailė .Viską girdžiu ir matau.Juk ji dirbo tau ? Ir kaip keista užėmė tokias pačias pareigas....- užgniaužiau kvapą pažvelgusi į jo rudas akis, - Mane pasirinkai kaip laikiną žaisliuką ? Laikinai pasiimti paneles Anastasijos pakaitala?

-Tavo pavydas peržengė jau visas ribas ,Leticija , - jis išliko ramus , - Tavo samprotavimas visiškai kvailas , - Jis žingtelėjo arčiau manęs ,- Bet prisipažinsiu , tavo pavydas mane jaudina ,- Virptėlejau , - Leticija, mano praeitis tau neturėtų kelti rūpesčių.

-Išeik , Aleksandrai , - nuėjau toliau jo

-Išvarai mane?

-Taip

-Juk , žinai ,jog įsakymų aš neklausau , - Žinoma juos tu nurodai , o ne kiti tau,diktatorius, - Tuo jau pat parodysiu tau ,jog kiekvieną prakeiktą minutę galvojau apie tave . Kiekvieną minutę mąstau kaip priėjęs prie tavęs nuplėšiu drabužius - jis užspaudė mane kambe, - Tavo akys mane hipnotizuoja , - giliai įkvėpiau oro , jis prirėmęs prie sienos pabučiuoja

-Nedrįsk , Aleksandrai ir vėl šitaip elgtis

-O tu nedrįsk begti nuo manęs, juk žinai ,jog visada bus šitaip,

-Kaip ? - žaismingai paklausiau

-Tu bėgsi nuo manęs , o aš pagausiu tave , o tada pasigailėsi savo sprendimo , - Kad ir kaip norėčiau pykti ant Aleksandro negaliu , - Mano gražuolė ...Kas tavo rankai ? , -žvilgtelėjau į ranką.Ji buvo šiek tiek patinusi ir mėlyna,

-Aleksandrai...

-Neslėpk ....- jis sulaikė ranką ir apžiūrėjo jo veidas suakmenėjo ,- Tai , juk ne mano darbas ? Kaip mylimės stengiuosi nesužeisti tavęs , Leticija.Juk žinai ...

-Aleksandrai , tu nieko man ne padarei !- išskyrus tai , jog pavogei mano širdį

-Kas nutiko ?

Aš pasirinkau širdies balsąWhere stories live. Discover now