Aš pasirinkau širdies balsą

35

Eleonora 2018-12-01 Šeštadienis 20:03

Labas, reikia pasikalbėti.Tai svarbu.Rytoj atsiųsiu žinutę, kur ir kurioje vietoje atvykti.

Nustebau.Kas atsitiko ? Padėjusi knygą ant staliuko paskambinau Eleonorai. Tikriausiai negali atsiliepti,nes nekelia ragelio. Gal nenori kalbėti prie sužadėtinio? Galimas variantas.Reikia pasitarti su Aleksandru kaip elgtis. Ėjusi koridoriuje išgirdau ,jog Aleksandras su kažkuo telefonu kalbėjosi ir sutikęs mane sutriko. Kažkas vyksta. Baigęs  pokalbį padėjo telefoną į  savo švarko kišenę.

-Kas skambino , ? - priėjusi prie Aleksandro paklausiau , bet jis nieko neatsakė.Ką jis slepia ? Pažvelgiau į jo rankas , jose laikė paltą ,- Kur išeini ?

-Kai grįšiu papasakosiu , - pasakė ir nuėjo prie durų , bet sulaikiau už rankos prieš atidarant duris

-Kas vyksta ?

-Ne dabar,

-Pasakok,

-Biuro apsauginiai pranešė , jog tavo brolis bendroveje. Įsakmiai reikalauja susitikti su manimi, -Brolis

-Važiuosiu ir aš

-Ne

-Neklausiau leidimo , - nuėjusi pasiimti palto atsakiau jam, - Einu persirengti, nedrįsk išvažiuoti be manęs...

Persirengusi raudoną suknelę į patogią aprangą- juodas kelnias ir baltą megztuką su baltais sportbačiais. Užsidėjusi rudą paltą išėjome kartu su Aleksandru iš buto. Pagaliau, išvysiu brolį.Pagaliau.Atrodo , širdis iššoks iš krūtinės.Apie tai galbūt ir norėjo pasikalbėti Eleonora? Žvilgtelėjau į Aleksandrą.Jis buvo susimąstęs.Susitikus mūsų žvilgsniams jis nusuko į langą.Sustojus automobiliui norėjau atidaryti automobilio dureles , bet Aleksandras sulaikė mane už rankos.

-Dabar, aš su juo pasikalbesiu. Vienas

-Bet...

-Nenorėk,jog liepčiau nuvežti tave namo, - piktai žvilgtelėjau į Aleksandrą , bet jam turbūt nerūpėjo mano užsispyrimas ir kreipėsi už vairo sėdintį Blake ,- Blake ,paskambinsiu kada galėsi leisti ,Leticijai ateiti , - Blakė linktelėjo ir Aleksandras išėjo.Susidėjau kaip mažas vaikas rankytes ant krutines.Žvilgtelėjau į Blake , pamatęs mano žvilgsnį per veidrodėlį Blakė pasakė

-Nusiraminkite, Bosas tik pasikalbės su jūsų broliu.

-Aš ne dėl to jaudinuosi , Blake. Žinau,jog Aleksandras nenuskriaus mano brolio...Jaudinuosi dėl to, jog nežinau kokį jį išvysiu ....Galbūt, jis bus sukūdęs ...alkanas...sušalęs...

-Nusiraminkite, tuojau išvysite brolį.Jam viskas gerai.

-Tiek mėnesių jis slapstėsi, o dabar ...Net nežinau ar džiaugtis ir liūdėti....

- Ponia, džiaukitės. Šiame pasaulyje ir taip dažnai liūdime...

Skaičiavau minutes ...Laikas eina taip lėtai ,kai kažko lauki.Apie ką jie kalbasi? Nesugebėjusi išbūti automobilyje išėjau pasivaikščioti įmonės požeminėje automobilių aikštelėjė.Po kokio pusvalandžio Blakė leido įeiti į įmone.Įeinant pirmiausia žvilgtelėjau į Aleksandrą , o jis į mane...Supratau iš žvilgsnio,jog brolis neturėjo deimantų...

-Rajanai...- į mane atsisuko jis ... Susigraudinau pamačiusi jį tokį.Nors atrodė sveikas jis atrodė ne toks kaip anksčiau.Buvo šiek tiek labiau sukūdęs,užsiauginęs ilgus plaukus.Apsivilkęs kelių dienų drabužius , tai matosi, nes jie buvo suglamžyti.Priėjusi stipriai apkabinau jį.Tikriausiai jis buvo šoke, nes apkabina tik po kelių sekundžių mane, - Kur tiek laiko buvai ? - atsitraukusi nuo jo paklausiau