Aš pasirinkau širdies balsą

44

-O aš įrodysiu visiems, jog tu mano - jo akys pajuodo, akimirką maniau , jog mano širdis nustojo plakti , - ir ,kad visi čia stebintys žmonės tai suprastų,- Aleksandras įsisiurbė į mano lūpas, kad ir kaip norėjau negalejau pasipriešinti. Dėl šios meiles aš degsiu pragare .

***

-Kodėl taip pasielgei? ! - negalėjau net pakelti akių į tuos žmonės, kurie viską mantė. Iš karto nubėgau į mokyklą nuliedusi akis. Iš paskos atbėgo ir Aleksandras, - Kodėl taip elgiesi? 

-Nieko blogo nepadarėmė , todėl nematau priežasties dėl to tau jaudintis. 

-Nematai!? - surikau ,- Aš tave apšviesiu pone Aleksandrai. Tu mane pažeminai prieš visą šalį , o dabar prieš visus šiuos žmones ! Kodėl nenustoji šitaip kvailai elgtis? Ką ?

-Leticija, tu to pati norėjai.

-Norėjau ? 

-Tavo kūnas viską pasakė. Nereikėjo tau nei žodžio ištarti.

-Netiesa.

- Kaip tau negėda ? - nesupratau ,kaip į patalpą įėjo Ričardas ir užsipuolė Aleksandrą, - Kodėl jūs nenustojate su dėde žeminti mūsų šeimos ? Kokia tavo garbė? Kas tu per žmogus ? Užsipuolei moterį lyg ...

-Užsičiaupk ! - perspėjo Aleksandras jį. Žvilgtelėjau į Aleksandrą jis persmelkė mane žvilgsniu, - Nenorėk, jog parodyčiau , kur tavo vieta.

-Gana ...- norėjau įsiterpti , bet jie net nežiūrėjo į mane.

- Tave reikia uždaryti ten, kur tau seniai vieta. Niekas nesielgia , taip kaip tu...

- Nepradėk kalbėti apie teisėsauga, Mažyli.

-Elgiesi, kaip dėdė,- nereikėjo šito sakyti. Aleksandras nusišypsojo. Ta šypsena, kurios labiausiai nemėgstu ir kartu ji mane baugina, - Esi susižadėjęs , bet lendi prie kitų moterų. Stebiuosi,jog dar ne išskyrei kitos šeimos. Nors ko stebėtis. Tu augai su juo ir tapai toks pašlemėkas , kaip jis....

-Užsičiaupk ! - staiga Aleksandras prirėmė jį prie sienos.

-Elgiesi, kaip jis...

-Perspėjau...

-Gana ! - bandžiau patraukti Aleksandro rankas nuo Ričardo maršškinių atlapo

-Leticija, prašau pasitrauk. Šalia jo tau nesaugu, - Ričardas pasakęs žvilgtelėjo į mane.

-Kas tu toks ,jog spręstai, jog šalia manęs Leticijai nesaugu?

-Aš viską žinau. Ką tu padarei. Bet , kam tau žeminti merginą?

-Ir ką aš padariau ?

-Visas tas nuotraukas leidai paviešinti. Joks vyras taip nesielgia nutrūkus santykiams su mergina, - Ričardas žiūrėjo ,kaip reaguosiu. Bet aš žinojau, tai. Jis sutriko, - Leticija tu žinojai ?

-Koks tavo reikalas , kuo tu save laikai ? Kas tu nuskriaustų moterų gynėjas? - Čia geruoju viskas nepasibaigs. Išėjau į koridorių ieškoti pagalbos, bet toli nereikėjo prie durų buvo Deris.

-Deri, daryk ką nors ... - prašiau

- Deri, nedrįsk neklausyti mano nurodymų ,- žvilgtelėjo į Derį ir jis sustojo pusiaukelejė. Deris nesmagiai į mane pažiūrėjo, bet jo nekaltinu. Jis visiškai atsidavęs savo bosui.,- nesiterliosiu su tavimi mažvaiki, - paleido Ričarda, - vis dėl to suprantu, kodėl taip niršti ...Vargšas sūnus , kuris ,kad ir ką darytų niekada neįtiks tėvui.