Aš pasirinkau širdies balsą

6

Susikroviau į lagaminą paskutinius daiktus .Įsidėjau ir nuotrauką šeimos  darytą praeitais metais  per Italijos respublikos dieną nuotrauką ir taip pat įsidėjau nuotrauką  tėvų prieš aštuonioliktą metų nufotografuota tada kai  atostogavome Sicilijoje , nors nieko neprisimenu ,nes  tada buvo tik treji metai . Iš tėvų šypsenos supratau ,jog jie tada buvo laimingi .Vėliau iš amžiną atilsį senelio  sužinojau ,jog tėtis prisiskolino .Tėtis turėjo mažą įmone ,kuri prekiavo automobilio detalėmis .Vėliau pardavimai mažėjo ,didėjo konkurencija ir tai paskatino jį prie alkoholystes liūno.Visiškai bankrutavus jis palūžo.Susišukavusi plaukus į kasą , apsirengiu tamsiai mėlynas laisvas klasikines kelnes ir balta palaidinę taip pat užsirišau šalikėlį ant kaklo .Nusileidusi į apačia pamatau tėvus susigraudinusius , tėtis kaip visada susilaiko , o mama neslepianti valosi ašaras į nosinaitę .Mama padengė stalą ir sėdome prie stalo pusryčiauti.Mama ir tėtis nepratarė nei žodžio.Vėl mintys grįžo prie tėvų.Jie neturėjo mirti.Šakute badžiau maistą ,nes dievaži pirmą kartą praradau apetitą.Jei čia būtų Rajanas jis pasakytų:Tikriausiai karvės pradėjo skraidyti.Bet čia jo nėra  ir to nepasakys.Ir Eleonoros nėra.Kodėl turiu ilgėtis mylimiausiu žmonių? Pirmiau mane paliko tėvai ,vėliau senelis.Nuolat ,Eleonoros ir Rajano nebūna šalia , o dabar priversta palikti ir tėvus.
tad nutraukiau tylą ,jog dar galėčiau su jais pasikalbėti šį rytą.

- Liepos pabaigoje paprašysiu atostogų - nusišypsau atsipjovusi mamos šokoladinio pyrago , jie pažiūrėjo į mane , bet nieko neatsakė - Vakar skaičiau apie Milaną, visada norėjau jį aplankyti.Sakete ,jog mama ten turėjo pažįstama ? Turiu omeny tėvų pažįstama.Pas močiute yra nuotrauka to vyro.Kas jis buvo?Iki šiol nepasakete ? Gal mamos gerbėjas? Tėčio verslo draugas- Kalbėjausi vieną , todėl padėjusi puodelį kavos pasakau - Liaukitės, juk važiuoju ten ne ilgam

-Dievo keliai nežinomi, Leticija- tyliu balsu pasako mama - O jei patiks Milane ir nenorėsi grįžti namo

- Taip nebus

- Tikiuosi- mama piktai pasižiūrėjo

- Na metas , man jau važiuoti - atsistojusi einu link koridoriaus, pasižiūriu į laiptus kaip norėčiau užlipti jais ir eiti į savo kambarį, -Dažnai pasikalbėsime per socialinius tinklus , Viktoras pažadėjo vieną dieną į savaitę pamokyti naudotis socialiniais tinklais- nusišypsau ir apkabinau dar kartą juos .Labai sunku palikti šiuos namus , jie dalelė manęs ,mano vaikystės .Kai tik baigsis visos tos nesąmonės grįšiu čia ,- Na , turiu eiti .

- Tėvas ,palydes iki oro uosto

- Nebūtina- Tas žmogus sakė,jog jo apsauginis atvažiuos pasiimti manęs- Turiu omeny , jog man bus sunkiau atsisveikinti.Žinote ,kai nemėgstu atsisveikinti.Geriau išeisiu su mintimi ,jog einu į darbą.

-Tėvas iškvietė taksį , bet jei nenori ,jog važiuotų palydėsim bent iki taksį .

Nusišypso mama ,tikiuosi nekils nesklandumų su tais žmonėmis .Išlydėjo tėvai ir įlipau į taksį .Įkvėpusi giliai skaičiuoju iki dešimties ,jog nusiraminčiau .Nežinau į ką veliuosi ,bet tai vardan tėvų ramybės .Puse valandos klausiausi taksisto kalbų apie šalies politiką ir apie jo šeimą kuri gyvena Bolonijoje .Bent trumpam atsiribojau nuo realybės .Išlipusi apsidairau , taksistas iš bagažinės išima lagaminą

-in bocca al lupo , signora

- grazie

Ir kas dabar ? Turiu laukti ,nes nežinau kur man eiti .Atsisėdusi ant suoliuko iš mamos maisto dėžutės išsitraukiu itališkų sausainiai biscotti .Jie tikrai padeda man nusiraminti .Jei turėčiau nors vieną iš jų numerį nedvejodama paskambinčiau .Po kiek laiko iš juodo automobilio išvystu išlipantį Blake