Aš pasirinkau širdies balsą

7

Išgirdau garsų bildenimą ryte ,vos pakėlusi galvą į laikrodį išvydau,jog jau puse aštuonių ,darbe turiu būti už pusvalandžio.Užsidėjusi chalatą vairuotojui pasakau ,jog tuoj būsiu .Jis nieko neatsakė .Ir ko tikėjausi ,jog jis bus tavo draugas ?Nei labas rytas nepasakė .Greitai apsivilkusi baltas kelnes ,mėlynus marškinius ir žinoma sportbačius suvalgau šokoladinių ledų ir išgėriau puodelį kavos ir į rankinuką įsidedu užrašų knygutę, rašiklį, raktus ir šiek tiek pinigų ant pietų.Lauke jau laukė vairuotojas atsirėmęs į automobilį.Kelias sekundes pasijutau lyg būčiau žvaigždė.Cha.

- Nereikia atidaryti automobilio durelių,-Mieguistai pasakau vairuotojui,bet jis vis tiek atidarė.Žiūrėdama į kelią paklausiu vairuotojo -Ar toli važiuosime ?

-Maždaug ,penkias minutes

-Gerai ,rytoj man nereikia jūsų paslaugų , taip ir pasakykite tam kam dirbate.

Tas žmogus nieko neatsakė , bet ir nereikėjo jam kalbėti jo piktas žvilgsnis pro veidrodėlį viską pasakė Susidūrėme pustyje ,tam žmogui svarbus punktualumas ,o aš vėluoju .Jau po aštuonių dešimt ,jis mane užmuš .Po maždaug dar dešimt minučių atvažiavome į požemine aikštele.Galėjau išlipti pustyje , būčiau nuejusi pėsčiomis greičiau.Kiek pastebėjau pastatas aukštas ir visas stiklinis.Įvažiavus į šaltą rūsį išlipau.Iš galinės sėdynės susirinkau daiktus.Regis, jis mane palydęs , nes išlipo iš automobilio. Nuėjome prie apsaugos darbuotojų ir jie leido įlipti į liftą patikrinus paduoda vairuotojo kortele , kurią vėliau nuskanavo prie lifto.Tas žmogus paspaudė 25 .Ten pasitiko mus maždaug penkiasdešimties metų moteris ar šiek tiek daugiau, apsirengusi su mėlynu kostiumėliu ,kuris man primena Anglijos karalienes Elžbietos kostiumėlį.Patalpoje buvo didelis stalas ir keli kabinetai su stiklinėmis sienomis ,bet vienos sienos buvo ne stiklines ,o betonines su dvivėrėmis durimis .Tikriausiai ten jo kabinetas .Tylenis išėjo ir prie manęs priėjo moteris

- Sveika ,tu tikriausiai Leticija ?

- Sveiki ,taip

- Man sakė ,jog šiandien ateis naujokė ,bet nesitikėjau ,jog tokia jaunutė - Pasižiūriu į ją nesupratusi ar tai komplimentas ar ne ,bet iš jos blizgančių nuoširdumu akių supratau ,jog tai tik nuostaba - Man sakė tave supažindint su tavo darbu ir patalpomis,aš Suzana.

- Malonu susipažinti - Nusišypsau , o ji apkabino mane

- Ponas ,čia retkarčiais pasirodo .Į mėnesį vieną savaitę ar dvi savaites Jis gyvena ir dirba iš Niujorko - Nusišypso ji ir nusiveda prie savo stalo ,- čia beveik nieko tau neprireiks ,nebent paplepėsim - nusišypsau ir ji taip pat - Kita pono asistentė buvo niūri ir pasikėlusi tad su manimi nebendravo.

- Kažkas buvo prieš mane ? - Ji pažiūrėjo į mane apstulbus - Turiu omeny užėmė tas pačias pareigas

- Žinoma ,tik ji buvo kitokia nei tu, niūri it.... geriau apie ją nekalbam , net dabar šiurpas ima mane pagalvojus apie ją .Parodysiu spausdinimo kabinetą ir virtuvele, o nusileidus liftu į dvidešimtą aukštą yra poilsio zona , o devynioliktame aukšte konferencijų salė, apačioje yra kavinė darbuotojams , o kito tau manau neprireiks ,- Nusišypso ji ir vedasi prie vieno kabineto ,parodo kaip spausdinti ,kopijuoti ir dar įvairias smulkmenas.Šiame aukšte dirbo tik keli darbuotojai ir visi keistai ,nepatikliai į mane žiūrėjo .Nuėjome į virtuvėle - Čia mano rojus ,kiekvieną dieną trečia valandą pristato spurgų ,jas labai dievinu .Bet tai pat čia turėsi daryti ponui Aleksandrui kavą ,-Suzana viską parodo ir pasakoja -Ponas geria kava ryte aštuntą ,bet tik espresso ji turi būti karšta ir ne atvėsusi ,vėliau jis išeina apie dešimtą pusryčiauti tad būna ir mums laisvo laiko .Kava geria ir pirmą valandą tada turi nueiti į kavinę ir užsakyti maisto,štai sąrašas ką jis valgo- Paduoda man lapelį - vėliau šeštą būna vakariene dažniausiai išvažiuoja ,bet visuomet prieš tai geria latte kavą .