Aš pasirinkau širdies balsą

47

- Aš tave vesiu,  - kelias minutės jaučiausi tarsi būčiau menulyje. - Tu būsi mano žmona,

-Tu išprotėjai , - pasitraukiau nuo jo

-Rytoj tapsi mano žmona

-Manai imsiu ir sutiksiu? - sušukau , - Manai pasakysi, jog būsiu tavo žmona ir imsiu ir ištekėsiu? Ar taip tu manai galinis elgtis su moterimis ! Kas tu toks ! Prieš kelias valandas palikai sužadėtine! Pradėjai karą su Emanueliu ! Keršydamas labiausiai kenkti sau !

- Manei, nemačiau, kaip pasakęs ,jog jos nevesiu tavo lūpose išvydau šypseną?

-Tai visiškai nieko nereiškia. Įskaudinai tą merginą dėl ko ? ! Keršininamas Emanueliui pasidarei lygiai toks pats kaip jis !

-Nuo kada tau rūpi Emanuelio dukra?

-Nes nenorėčiau, jog su manimi taip kažkas pasielgtų!

- Anastasija nusipelnė ,kur kas daugiau nei to, jog buvo palikta prie visų tų žmonių. Ji šitiek mėnesių bandė mane šnipinėti Emanueliui...Būčiau ją palikės prie bažnyčios altoriaus , bet...Ričardas ne paliko kito pasirinkimo...

-Ričardas ne taip suprato mano draugišką elgesį !

-Man nerūpi. Rytoj, tapsi mano žmona.

-Netapsiu. Neatleisiu. Žinai, kodėl ? Nes nebūsiu su vyru santuokoje, kuris laiko mane melage ir intrigante...- jis nekreipė dėmesio į mano paskutinius žodžius

-Tapsi rytoj mano žmona, - jis priėjo prie stalo ir numetė parodė dokumentus,Norėjau klausti kas čia , bet jis piktai pasakė- Čia priežastis, kodėl tapsi mano žmona, - priėjusi išlupau dokumentus iš jo rankų. Kelis kartus skaičiau dokumentus. Rajanai, nudėsiu tave. Prisiekiu, nudėsiu. Kam jis tiek prisikolinės?

-Suma, didelė tiesa? Žinoma, gali bandyti paprašyti ir vėl Emanuelio pinigų, bet šį kartą aš jų nepriimsiu

-Jis skolingas ne tau...o ...- pažiūrėjau dokumentus,- O kažkokiam Fideliui. Manai aš tokia kvaila?

-Fidelis dirba man. Tavo brolis įklimpęs į lošimą. Galėtai man padėkoti, jog išgelbėjau jį nuo mirties, - apie ką jis kalba, - Jis buvo prisiskolines vienam žmogui, kuris iš savo skolininkų ištraukia net centą žaisdamas labai negražiais žaidimais. Girdėjusi apie viduramžių kankinimus?

- Ačiū, kad išgelbėjai mano brolį, bet nemanyk ,jog ištekėsiu už tavęs. Rasiu kaip užsidirbti pinigų.

-Fotosesijomis? Leticija, manai , jog ten atsiduriai tik dėl savo grožio? -švelniai perbraukė veidą. Pasitraukiau nuo jo ir šlykščiai žvilgtelėjau į jį, - Tai aš pasistengsiu , jog atsikrausytumei į Milaną. Pažinojau kelis žmonės, kurie įtikino dizainerę pasirinkti tave. Žinoma, ilgai įtikinėti jos nereikėjo.

-Kodėl?

- Toks buvo mano planas.

-Netekėsiu už tavęs !

-Tekėsi , - jis padavė dar vienus dokumentus, - Žinai , kas čia? - kas dar gali būti , - Ar tavo dėde ir teta sakė, jog iš jų atėmė už skolas namą?

-Ką...

-Dabar , jie galvoja, jog doras kaimynas nusipirkęs jų namą leidžia jiems nuomotis, - žvilgtelėjau į dokumentus. Tai tikrai dėdės namo nuosavybės dokumentai. Kodėl dėdė tylėjo ? Kodėl? Po galais ! ,- Juk nenori , kad juos iš ten išvaryčiau? Juk tie namai jums daug ką reiškia , tiesa?

-Tu menkysta.

-Koks esu toks esu. Leticija, jei ir dėl to nesutiksi tekėti, prisiekiu padarysiu tai , dėl ko vėliau gailesies, - man reikia prisesti, nes kitaip nukrisiu. Kvėpuok.Kvėpuok. Kvėpuok. Jaučiausi , jog oro pradėjo trūkti plaučiuose. Kokį žvėrį aš įsimylėjau. Viešpatie, jis tikrai tikras demonas. Jis ir vėl taip elgiasi. Nepaisydamas visko žaidžia savo nešvarius žaidimus. Ir tai mane vis labiau nuo jo atgrasina. Myliu jį ,bet tik ne tokį Aleksandrą, - Leticija, man nereikia nieko sakyti. Tavo atsakymą jau žinau.