Aš pasirinkau širdies balsą

52

Visą dieną buvome su Aleksandru kambaryje. Kelis kartus norėjome tiesiog išvažiuoti, bet ...Išvažiuodami nepakeisi nieko. Reikės sėdeti visiems prie bendro stalo. Atėjus vakarui žiūrėjausi suknelės, kurias galėčiau šį vakarą apsivilkti. Apsivilkau klasikine kūno spalvos aptempta suknelė ant petnešėlių. Žvilgtelėjau į save prieš veidrodį. Gal šiek tiek per daug išsiryškina krūtinė, bet ... Taip turi būti. Užsidėjau laisvas paplūdimio basutės , kurios derėjo prie suknelės. Aleksandras aspivilko tiap lyg prisiderintų prie manęs. Laisvos smėlio spalvos kelnės ir balti marškiniai.

-Nenoriu ten eiti...- išsprūdo Aleksandrui...- Tuojau šiek tiek atšals,nenori užsidėti kažko ant pečių ? - Regis nelabai riko mano apranga. Nenorėjau pyktis, todėl užsidėjau ant pečių Aleksandro klasikinį megztinį su sagomis. Pamiršau įsidėti į lagaminą šiltesnių drabužių. Nuėjome į terasą. Stalas buvo pilnas žmonių. Visa Aleksandro šeima, net ir Ričardas. Susižvalgėme su Aleksandru ir stipriai suspaudžiau ranką, jog ne iškrėstų kažko kvailo. Prie stalo buvo ir Anastasija su Migeliu. Jos neapykanta man ir Aleksandrui mane baugina. Nors ir praėjo du mėnesiai ji vis tiek atrodo klaikiai. Regis, Emanuelis tikrai kažką sugalvojo. Žvilgtelėjo į Aleksandro seserį. Pirmą kartą ją matau gyvai. Jos bruožai tokie patys kaip ir Zofijos. Prisiminus Zofia žvilgtelėjau į ją. Ji sėdėjo įsitempusi prie savo vyro.

- Sėskitės, - išgirdusi Emanuelį žvilgtelėjau kaip įeina pro terasos duris nešantis brangaus vyno butelius, - Kodėl stovite? - visas dėmesys buvo skirtas mums.

- Ką tai reiškia, Emanueli? - pagiežingas Aleksandro balsas nuaidėjo ,- Ką rezgi?

- Juokauji, Aleksandrai, - nusijuokė Emanuelis, - Ką galiu regzti? Juk pakviečiau savo ir tavo visą šeimą vakarienės į Siciliją. Ir manu turime gerą naujieną mums visiems.

-Tu šaipaisi? - stipriai suspaudžiau vėl Aleksandro ranką. Jis žvilgtelėjo į mane ir giliai įkvėpęs šiek tiek nusiramino. Nuėjome ir atsisėdome prie stalo. Tokia įtampa tvyrauja prie stalo. Blogiau dar nebuvo buvę. Net ir per Eleonoros mergvakarį. Praėjo galbūt pusvalandis kaip pradėjome vakarieniauti. Regis, kažką švenčiame, nes patiekalai lyg per vestuves. Kelis, kartus žvilgtelėjau į Aleksandrą, kuris piktai kalbėjosi su Emanuelio ir dėde kelis žodžius vis prisideda ir Aleksandro tėvas. Jis irgi kažkoks keistas. Lyg būtų įsitempęs. Priešingai nei Emanuelis su Migeliu. Jie elgesi lyg medalį būtų gavę, - Kodėl visus sukvietei, Emanueli? - neapsikentęs paklausė Aleksandras

-Juk nusipirkau jūsų šeimos verslo akcijas, tiesa? Esame visi verslo partneriai.

-Nepersistenk,- atkirto Aleksandras- Žinome, puikiai, jog nusipirkai nešvariai žaisdamas.

-Na, turime kartais elgtis ir versle negražiai, tiesa Aleksandrai? - užuomina užmetė Emanuelis,- Juk puikiai žinai, kaip mes tvarkome reikalus.

-Taip, žinau... Bet regis tu taip pat žinai kas būna kaip baigiasi mano kantrybė. Todėl tuoj pat sakai, kam šitas prakeiktas spektaklis...

-Aleksandrai, galbūt tau reikia pasivaikčioti ? - užklausė staiga Aleksandro tėvas.,- tuomet manau Migelis norės kažką mums pasakyti

-Ką pasakyti?

- Pirmiau nusiramink, - regis Aleksandrui tai vis labiau ne patiko. Kas dedasi iš tiesų?

-Aš ramus, - išrėžė, - bet jei tuoj pat tas... - nutilės žvilgtelėjo į Migelį, - nekalbės, tada prisiekiu nebūsiu toks ramus, kaip buvau prieš tai...

- Mes susižadėjome su Isabela, - Aleksandras nusijuokė išgirdęs Migelį. Ką Aleksandro sesuo su Emanuelio sūnumi ? Aleksandras staiga atsistojo taip pat ir aš.