Meilės chemija

ARMANDAS

Ach nuostabus vasaros rytas kvepiantis jazminais. Šiandien bus puiki diena. Jei tik Nikolajus sutiks su mano pasiūlymu. O aš nė neabejoju, jog taip. Netrukus prabudo ir jis. Pabučiavau jo drėgnas lūpas ir pauosčiau plaukus. Tai štai kas čia kvepia jazminais!

- Labas rytas, meile mano. – prikimusiu balsu sušnabždėjau.

- Labas rytas. – nusišypsojo mano mylimasis.

- Žinai... Eisiu prie esmės. – atsakiau jam irgi šypsena. – Ką manai jei susituoktume?

- SUSITUOKTUME? – Nikolajaus akys net išsprogo. – Bet juk tai neįmanoma.

- Tiesiog atsakyk, o visa kita nesvarbu.

- Tokiu atveju... TAIP.

Apkabinau jį ir apibėriau jo plaukus bučiniais.

- Turėjau galvoje Wiccan'ų tradicijas. – pradėjau. – Argi santuoka galioja tik „ant popieriaus"? Kam reikalingi tie popieriai? Jie nieko nereiškia. Noriu prisiekti tau meile prie dievus, o ne metrikacijos darbuotojus.

- Tai skamba dieviškai. – Nikolajus visas išraudo. – Aš sutinku. – jis vėl nusišypsojo. – Tai nuostabi idėja. Myliu tave.

- Ir aš tave myliu. Bet mylėsiu dar daugiau jei padarysi pusryčius.

- Oi. – jis nusijuokė. – Skubu į virtuvę.

Pūkis gyvas, bet apspangęs jau vaikščiojo po virtuvę ir laukė ėdesio. Aš iš šaldytuvo ištraukiau šlapių konservų ir įdėjau jam į dubenėlį. Katinukas puolė prie jo ir ėmė šlamšti. Laimei viskas jam gerai. Gyvens. O tai svarbiausia.

Nikolajus padarė mums sumuštinių su avokadais ir suplakė glotnučių. Dabar tai jau iki gyvenimo galo mėgausiuosi jo maistu. Bepusryčiaudami nutarėme nuvykti vėl į „RIMI" nusipirkti maisto. Šiam vakarui Nikolajus norėjo pagaminti kažką ypatingo. Juk tai mūsų sužadėtuvių vakaras.

Pavalgę suplovėme indus kartu ir paglostę Pūkį išvykome į miestą. Į tą pačią „RIMI". Man buvo vėl duotas sąrašas su produktais. Dabar jau maždaug numaniau kur eiti. Pagrindinis patiekalas bus Mahi Tandoori. Surinkau visko ką buvo surašęs Nikolajus: jogurto, česnakų pastos, imbiero, kario pudros, raudonųjų pipirų pudros, kumino, tilapijų ir sviesto. Nikolajus manęs jau laukė prie kasų. Visgi sukausi lėčiau nei jis.

Grįžę namo sudėliojome viską į šaldytuvą ir Nikolajus pradėjo gaminti. Manęs žinoma laukė grilis. Garnyrui Nikolajus ruošė Nimbu Chawal – citrininius ryžius. O desertui bus Gulab jamun. Jau žinojau jog nusikąsiu liežuvį. Tereikėjo sulaukti pietų meto.

Iškepiau aš tas tilapijas. Toks nuostabus kvapas kilo nuo jų... o Dievai, jam reikėjo studijuoti kulinariją, o ne chemiją. Susėdome kartu pavėsinėje, lauke smagiai suposi vėjo varpeliai, iš kompiuterio sklido indiška atsipalaiduoti verčianti muzika, o Nikolajus ir aš kimšome žuvį pasigardžiuodami citrininiais ryžiais. Jokių žodžių nereikėjo nusakyti šitam tobulam popietiniam laikui. Gale pietų Nikolajus atnešė desertą. Tai buvo nuostabaus skonio rutuliukai. Tokie saldūs ir gundantys... Mano aistra tikrai sukilo nuo tokio egzotiško maisto. Palikome neplautas lėkštes pavėsinėje ir užlipome į antrą aukštą, kur mūsų jau laukė lova.

Pasodinau Nikolajų ant lovos ir nusimoviau šortus. Jis buvo įkaitęs lygiai taip pat kaip ir aš, tad puolė prie mano daikčiuko ir jį visą apžiojo. Na, ir karšta jo burna! Sudėjau rankas jam ant pečių ir mėgavausi teikiamu malonumu. Neleidau sau baigti. Dar ne. Nuvilkau jo marškinėlius ir šortus bei paguldžiau ant lovos. Iš stalčiaus išsiėmiau lubrikantų ir lėtai įėjau į jį. Aaaach... Jo aimana man rodė, jog galiu tęsti. O ša ir tęsiau. Judėjau iš pradžių lėtai, vėliau greičiau, bet privedžiau mus abu prie galingo orgazmo. Sukniubęs ant jo nugaros pabučiavau į skruostą.

- Tu ir tavo maistas – veda mane iš proto, Nikolajau. – sukuždėjau.

- Myliu tave, Armandai. – Nikolajus apsivertė ir vėl galėjau matyti jo spindinčias akis. – O dabar laikas plauti indus.

- Na kodėl... – sudejavau. – Nors gal tu ir teisus. Susirinks ten musės.

- O šito mes nenorim. – jis nusijuokė.

Apsirengėme ir grįžome į pavėsinę surinkti indų. Nikolajus leido man neplauti indų šįvakar. Tad prisėdau ant suoliuko parūkyti. Kompiuteryje vis dar skambėjo sitarų ir fleitų garsai. Saulė nudažė dangų raudonai ir jazminų kvapas vėl pasklido ore. Tai visgi čia ne vien Nikolajaus šampūnas. Karšti buvo tikrai tropinis ir pasijutau lyg tikrai būčiau Indijoje. Paukšteliai giedojo savo linksmas dainas medžiuose, kartas nuo karto pūstelėjo vėjelis, mano cigaretės dūmas lėtai smilko ir supratau, kad mano gyvenimas tobulas. Turiu mylimąjį, esu skaniai maitinamas, grožiuosi gamta, girdžiu nuostabią egzotiškas muziką ir vieną dieną mes būsime sujungti Dievų akivaizdoje. Tobula. Apie tokį gyvenimą visada svajojau. Reikės pranešti Džiovaniui ir Elodėjai. Tikiuosi Nikolajaus tėvai sutiks su mūsų vedybomis.

Nikolajus grįžo šluostydamasis rankas ir prisėdo šalia manęs. Apglėbiau jį per pečius ir tiesiog sėdėjome nieko nekalbėdami. Tai buvo lyg meditacija dviese. Mes kartu. Taip ir turėjo būti. Nors esame pažįstami taip trumpai, bet savo sprendimu nė neabejoju: noriu su juo praleisti visą gyvenimą.

- Tobula, ar ne? – prabilau.

- Daugiau nei tobula. – Nikolajus padėjo savo galvą ant mano peties. – Aš laimingas.

- O, kad tu žinotum koks aš laimingas. – nusijuokiau.

- Aš įsivaizduoju. – atsakė Nikolajus.

Dar atsinešėme glotnučių likusių nuo ryto ir gerti gėrėjomės kaip saulė leidžiasi ir nudažo dangų violetine spalva. Pradėjus zyzti uodams pasiėmėme kompiuterį ir grįžome į vidų. Nikolajus buvo pakūręs sandalmedžio smilkalų ir namai taip dieviškai kvepėjo. Susėdome ant sofos ir žiūrėjome kaip Pūkis snaudžia savo lovytėje. Dabar visi vakarai bus tokie...