Meilės chemija

Nikolajus

Armandas saldžiai miegojo šalia manęs, o aš skaičiau knygą. Gerai, kad pūtė vėjas ir nesijuto tokio karščio. Bet skaityti kažkodėl nesisekė. Galvojau apie tą bučinį jūroje... Jis buvo toks aistringas ir karštas lyg pats pragaras. Nebegalėjau daugiau neigti- man tikrai patiko Armandas ir jis mane traukė.

Taip man bemąstant atsibudo Armandas ir palietė mano nuogą petį. Jo ranka buvo šilta ir nuslydo mano nugara. Pajutau kylančius šiurpuliukus.

- Kaip miegojai? – paklausiau jo.

- Kaip kūdikis. – nusijuokė Armandas. – Tikiuosi nenudegiau saulėje?

- Reikėjo pasitepti kremu nuo saulės. – tariau.

- Gal galėtum... ištepti mane?

Sutrikau, bet paėmiau savo kremo buteliuką ir nedrąsiai pradėjau tepti jo nugarą. Jo raumenys buvo tokie kieti ir dailūs: nei per daug, nei per mažai. Jaučiau kaip ėmė virpėti mano rankos, bet tęsiau darbą ir slydau jomis vis žemiau kol pasiekiau liemenį ir glaudžių gumą. Tuomet Armandas pasiūlė ištepti man nugarą. Norėjau protestuoti, bet jis nelaukė mano atsakymo ir savo stipriomis rankomis ėmė masažuoti mano pečius bei nugarą. Net tokiame karštyje jutau šiurpuliukus besiritančius žemyn į mano tarpukojį. Jo prisilietimai buvo stiprūs, bet tuo pačiu ir švelnūs. Baigęs savo darbą Armandas padėjo buteliuką į mano krepšį ir nusišypsojo man.

- Dabar esame abu apsaugoti nuo nudegimo. – jo balsas buvo prikimęs, o akys patamsėjusios. – Tu man tikrai patinki, Nikolajau...

- Ir... tu man... – išlemenau šiaip ne taip.

- Tada kokia bėda? Norėčiau, kad būtum mano vaikinas?

- Ką? – buvau šokiruotas to, ką jis pasakė.

- Tą, ką girdėjai, Nikolajau. – man patiko kaip jis tarė mano vardą.

- Bet pažįstu tave vos kelias dienas... – atsakiau.

- Na ir kas? – jis nusijuokė. – Man atrodo tave pažįstu visą amžinybę.

Aš jaučiausi taip pat, bet neketinau prisipažinti. Ką turėjau jam atsakyti? Ar tikrai norėjau to, ką jis man siūlė? Dvejojau viskuo, nes prieš kelis metus vienas vaikinas, su kuriuo susitikinėjau, mane išdavė su kita mergina. Likau įskaudintas ir prisiekiau sau, kad daugiau niekada su niekuo nesusitikinėsiu. Bet Armandui kažką jaučiau tokio, kas prašė mane sulaužyti savo pažadus sau.

- Sutinku. – nežinau, kas traukė už mano liežuvio.

- O, Nikolajau!

Armandas suėmė mano skruostus rankomis ir apdovanojo ilgu ir saldžiu bučiniu į lūpas. Taigi... taip mes tapome pora. Netyčia, nejučiomis ir labai greitai. Neslėpsiu, jog bijojau, kad jis pasielgs taip kaip mano buvęs vaikinas ir paliks mane dėl kokio žmogaus, bet aš taip norėjau būti su juo. Ir aš maniau, jog mes pažįstami visą amžinybę. Keistas jausmas, bet toks malonus...

Visą dieną praleidome besimaudydami jūroje ir kalbėdamiesi apie įvairius dalykus. Kuo toliau tuo geriau pažinau Armandą. Jis visiškai kitoks nei aš, bet tai mane ir traukia. Po tiek dienų praleistų kartu ėmiau bijoti jo netekti. Nors neatrodė, kad jis nutrauktų draugystę. Jeigu jis mane bučiuoja, reiškiasi nepaliks, bet ta praeitis mane persekioja kaip šmėkla. Iš kur galiu žinoti, kad Armandas nesusiras ko nors ir nemes manęs? Žinoma negaliu to žinoti ir tai mane nervina. Neleidžia atsipalaiduoti.

Vakare žmonės ėmė palikti paplūdimį ir Armandas pasiūlė eiti pasivaikščioti po Basanavičiaus gatvę. Sutikau. Nuėjome abu į kabiną ir persirengėme. Patraukėme į gatvę ir įsiliejome į žmonių makalynę. Armandas nupirko man mėtinių ledų, o sau pasiėmė kriaušinių, susėdę ant suoliuko ėmėme juos valgyti.

- Ar šiandien vyksime namo? – paklausiau.

- Manau galime pernakvoti čia. Turiu vieną pažįstamą, kuris mus išnuomos butuką netoli nuo čia. – atsakė Armandas. – Ar savo katinui palikai pakankamai ėsti?

- Pripyliau tiek, kad kelioms dienoms užteks. – nusijuokiau.

- Tuomet galime likti nakčiai čia. – Armandas baigė valgyti savo ledus ir apkabino mane per pečius.

Pakilome nuo suoliuko ir grįžome prie mašinos. Armandas nuvežė mane prie nedidelio viešbutuko ir vestibiulyje susitarė, kad pasiliksime nakčiai bei sumokėjo už kambarį. Susirinkome daiktus iš mašinos ir pernešėme į kambarį. Kambariukas buvo jaukus: gelsvai dažytos sienos, viengulė lova... Pala. Mes miegosime vienoje lovoje? Armandas prisėdo ant lovos ir paragino mane prisėsti šalia. Taip ir padariau. Jis pabučiavo mane į lūpas ir apkabino. Galėjau spėti, ką jis galvoja. Ar aš to norėjau? Negaliu slėpti- giliai širdyje troškau pajusti jo karštą kūną ant savęs ir pamatyti jo slapčiausias kūno vieteles. Žinojau, jog jei tie bučiniai pakryps kažkur toliau, aš pasiduosiu. Negaliu tramdyti aistros, kuri mane kankina nuo pirmos dienos kai jį pamačiau. Atsakiau į jo bučinius ir paliečiau jo juodus plaukus. Nusišypsojau tarp bučinių. Taip, aš šiąnakt noriu jo.