Meilės chemija

Armandas

Vakarykštė diena buvo tikrai įdomi. Pasirodo Nikolajus ne toks pikčiurna, kokiu jį palaikiau. Gera buvo girdėti, kad jis manęs neteisė dėl bedarbystės ir susidomėjęs klausėsi apie mano sodą. O svarbiausia, kad atleido man už tą dviratį! Nežinau kodėl, bet jaučiausi laimingas.

Ryte atsikėlęs buvau puikios nuotaikos nepaisant vėl sapnų apie Nikolajų. Prabudau su stovinčia erekcija ir nuėjau nusiprausti po šaltu dušu. Papusryčiavau ir kibau į darbus sode. Reikėjo nupjauti žolę, nes siekė jau beveik kelius. Tai vienintelis mano nemėgstamas darbas sode. Bet nusivilkęs marškinius kibau į tą žolyną ir besiklausydamas muzikos nepajutau kaip nupjoviau visą veją. Planavau šiandien važiuoti į „Ermitažą" nusipirkti medžių sodinukų. Man paprastos vejos niekada nepatiko. Norėjosi kažkokios gyvybės ir sau ir bitėms žiedų. Tad nusprendžiau nusipirkti kokią magnoliją, hotenzijų ir vyšnaitę.

Palindęs po dušu lauke apsirengiau ir sėdęs ant motociklo išvykau pas Džiovanį pasiskolinti jo mašinos. Brolis su malonumu man ją paskolino.

- Tai kaip praėjo vakar susitikimas su vaikinuku? – paklausė Džiovanis.

- Jo vardas Nikolajus, - nusišypsojau. – Praėjo viskas geriau nei įsivaizdavau. Žinai... netyčia paliečiau jo ranką ir pajutau tokį įsielektrinimą kūne...

- Oi, broli, kažkas čia vyksta. – nusijuokė Džiovanis. – Ar nebus kažkas tarp jūsų užsimezgę?

- Abejoju. Aš santykių neieškau ir manęs jie nedomina.

Dar kiek pakalbėjome su broliu ir išvykau į didžiausią „Ermitažą" Vilniuje. Laimei radau kur pasistatyti mašiną, nes buvo dar rytas ir nebuvo daug žmonių. Įėjęs vidun patraukiau į sodo-daržo skyrių. Aki patraukė neišpasakyta gėlių įvairovė. Nusprendžiau pasidairyti ir po kambarinių augalų pasaulį. Akis patraukė geltonai žalsvas cimbidis. Ir kaina nebuvo tokia didelė kaip įprasta šioms orchidėjoms. Įsidėjau jį į vežimėlį ir dar prigriebiau chamedorėją bei žalsvą falenopsį. Tik tuomet patraukiau į lauko augalų skyrių lauke.

Apžiūrėjęs kelis medelius ir krūmus radau to, ko ieškojau. Susikrovęs viską į vežimėlį patraukiau prie kasų. Sumokėjau tikrai nemažai, bet pinigų dar turėjau parsivežęs iš JAV, tad nesukau galvos. Prie informacijos skyriaus pastebėjau anketų krūvelę ir nusprendžiau užpildyti. Galbūt pasiseks ir jie man paskambins bei pakvies į darbo pokalbį. Nieko nelaukęs taip ir padariau.

Susikroviau viską į bagažinę ir grįžau namo. Iškrovęs visus augalus įsėdau atgal į mašiną ir nuvairavau ją į brolio namus. Jo namuose jau nebebuvo – šiandien jam paskutinis archeologijos egzaminas. Pasiėmiau ten paliktą motociklą ir grįžau namo. Pirmiausia ant palangių patalpinau kambarines gėles ir iš tolo pasigrožėjau jų žiedais. Tikiuosi nemirs. Tuomet išėjau į kiemą ir nusinešiau medelius į veją. Išdėliojau ir apžvelgiau ar gerai atrodo. Kai jau pamačiau, kad jų vietos tinkamos – pradėjau kasti duobes. Darbas buvo gan varginantis. Tad pasodinęs magnoliją nusprendžiau atsigaivinti alumi.

Kol gėriau alų žiūrinėjau savo facebook anketą. Nieko naujo, nieko įdomaus. Tuomet prisiminiau, kad paprašiau Nikolajaus telefono numerio. Norėjau parašyti žinutę, bet kažkodėl dvejojau... Dar po kelių gurkšnių alaus įsidrąsinau ir parašiau:

„Sveikas. Čia Armandas. Norėjau paklausti ką veiksi rytoj?"

Nekantraudamas laukiau atsakymo. Nusprendžiau pasėdėti ir pasigrožėti gamta. Čia už miesto buvo tikra atgaiva: jokių mašinų, triukšmo ir nedaug žmonių. Juk čia kolektyvinių sodų žemė tad žmonės čia atvyksta tik vakarais ravėti daržus, o savaitgaliais kepti šašlykus. Man besvajojant supypsėjo telefonas.

„Sveikas. Nieko neveikiu. Man egzaminai jau baigėsi. Galime susitikti prie katedros rytoj dešimtą ryto."

Vos nepašokau nuo suoliuko iš džiaugsmo. Jis pasiūlė susitikti pirmas! Atrašiau, jog sutinku ir pabaigiau alų. Pats jaučiau kaip šypsausi ir kasiu duobes be jokio vargo. Lyg įgijęs naujų jėgų.

Užbaigęs kasti duobes ir pasodinęs medelius, juos palaisčiau ir nuėjau nusiprausti. Šiandien buvo lygiai taip pat karšta kaip ir vakar. Nė nepajutau kaip besidarbuojant atėjo vakaras. Dar pažiūrėjau televizorių ir nuėjau gulti. Galvojau apie Nikolajų ir ką rytoj veiksime. Mąsčiau kur galėtumėme nuvykti jei išdrįs užsėsti ant mano motociklo dar kartą.

Užmigau nė nesugalvojęs nieko. Tiek to. Sugalvosiu kai atsidursiu vietoje ir tikiuosi jis sutiks.