Meilės chemija

NIKOLAJUS

Po metų.

Išaušo nuostabus birželio rytas. Vakar buvo mano universiteto baigtuvės, o šiandien nuostabiausia diena gyvenime. Mane ir Armandą suriš meilė prieš Dievų akis. Mes nusprendėme tuoktis pagal Wicca tradicijas. O kas belieka kai negalime susituokti teisiškai? Šiai dienai pasipuošiau baltu smokingu. Tokiu pačiu kaip ir Armando. Nusprendėme susituokti mūsų sodyboje. Taip, dabar tai jau mūsų sodyba.

Tvora buvo išpuošta baltų gėlių girliandomis, visur prikabinėjome spalvotų žibintų ir nusprendėme tuoktis naktį. Susirinko negausi svečių minia. Svarbiausia man buvo, kad dalyvautų mano tėvai ir sesuo, o Armandas džiaugėsi, kad atvyko jo brolis Džiovanis.

Kiemo viduryje buvo sudėliotas ratas iš akmenų ir mes su Armandu stovėjome jo rate kartu su šventiku. Jis uždegė šalavijų smilkalus ir išvietė Dievus sukurti sakralųjį ratą. Svečiai susirinko aplink ratą. Tolumoje grojo indiška sitarų muzika. Šventikas surišo mūsų rankas raudona satininio kaspino juosta ir sutuokė mus. Po to galėjome tradiciškai apsikeisti žiedais, kuriuos atnešė Pūkis ant pritvirtintos pagalvėlės ant nugaros. Jį su pavadėliu vedė mano mama Lėja. Pasibučiavę sulaukėme plojimų ir visi susirinkome prie didžiulio stalo nukloto įvairių kultūrų maistu. Nusprendėme daryti švedišką stalą, kad visi galėtų valgyti kiek nori.

Sulaukėme sveikinimų iš visų svečių ir gausybės dovanų, kurios buvo sudėtos prie namo.

- Sveikinu, vaikai, ir linkiu jums begalinės laimės. – tarė mano mama Lėja.

- Tikiuosi jūsų meilė truks amžinai. – jai pritarė mano tėtis Mykolas.

Ir taip visi sveikino mus iš eilės. Šypsena nedingo nuo mano veido. Laikiau Armando ranką ir paleisti nenorėjau. Pūkis vėliau buvo paliktas namuose ramybėje, o Elodėja visą naktį bendravo su Džiovaniu. Bene sulauksim antrų vestuvių? Man buvo džiugu dėl sesės. Jei tik ji myli Džiovanį taip, kaip aš myliu Armandą.

- Tai gyvensite sodyboje? – paklausė tėtis.

- Taip. Čia praleidome gražiausius metus kartu ir Pūkis jau priprato. – atsakiau.

- O kaip dėl kelionių į miestą? – tarė mama.

- Nežinau... – kiek nuliūdau.

- Oi, sūnau, nepergyvenk. – nusijuokė tėtis. – Nupirksime jums mašiną. Ar ne, Lėja?

- Taip. Dėl savo sūnaus patogumo ir laimės nieko negaila. – atsakė mama.

- Ponia ir pone Denisovai, aš nežinau ar galėsiu atsidėkoti už tokią dovaną. – Armandas net nuraudo.

- Tegul bus tai mūsų vestuvinė dovana. – tarė tėtis. – Be to dar nežinau kur dirbs Nikolajus.

- Tėti, manau dirbsiu chemijos dėstytoju universitete. Pinigų mums pakaks. – atsakiau.

- Tuo nė neabejoju. – nusijuokė tėtis. – Be to čia jauku bus gyventi.

- Dėl Nikolajaus nupirkčiau ir vilą prestižiniame rajone. – tarė Armandas. – Bet esu tik „Ermitažo" pardavėjas...

- Visoks darbas ir gerbtinas. – pradėjo tėtis. – Svarbu kad jis būtų legalus ir pramaitintų šeimą.

- Mes prasimaitinsime, tėti. – tariau. – Bet manau kad netektų greit kelti kitų vestuvių. – pažiūrėjau į Elodėjos ir Džiovanio pusę.

- Jei Džiovanis toks pats geras kaip tavo Armandas – mes būsime labai laimingi. – tarė mama.

Taip mums besišnekučiuojant linko vakaras. Armandas nekantravo pasiguldyti mane į lovą, o aš troškau būti jo glėbyje. Bet ketinome linksminti iki ryto. O ryte Armandas ir aš keliausime medaus mėnesio su Pūkiu. Armandas sutaupė pinigų dirbdamas ir mes mėgausimės savo laime Indijoje. Visą mėnesį! (Na, aišku šiek tiek prisidėjo ir mano tėvai prie šios kelionės). Nekantriai laukiau rytojaus skrydžio. Buvome jau sutvarkę dokumentus Pūkiui. Vargšeliui teko iškentėti čipavimo procedūrą ir skiepus, bet gavo savo piliečio pasą.

O taip. Kokių skanių patiekalų buvau pridaręs šiai šventei: jautienos karį, vištienos Tikka Masala, Aloo Gobi, Tandoori vištieną, vištienos Biryani, sušius, Harumaki suktinukus, panko duonos su austrėmis ir dar begalę įdomių patiekalų. Visi negalėjo palikti mūsų stalo ir bandė visus patiekalus iš eilės. Viską ruošiau pats ir neleidau tėvams užsakyti maisto iš restoranų. Nes puikiai žinojau, kad Armandas nori tiks mano maisto. Tėvams leidau tik supirkti gėles ir žibintus. Sukūrėme nuostabią egzotišką atmosferą. Kuklios, bet tuo pačiu ir prabangios vestuvės. Per daug išlaidauti nenorėjome, bet teko. Juk tokia šventė tik kartą gyvenime.

Tėtis su Armandu kartu rūkė kubietiškus cigarus, o aš su mama ir Elodėja mėgavomės šiltu nakties oru bei kvepiančiais jazminais. Pagaliau ir alpinariumas buvo sukastas, kur pasodinome daug gėlių bei išdėliojome tas Trakų geldutes. Pavėsinė buvo išpuošta baltomis gėlėmis, ten ir rūkė mano mylimiausi vyrai pasaulyje. Tobula. Tobula naktis.

Niekas ir netroško kvailų linksmybių. Mums buvo gera klausytis meditacinės muzikos, plepėti, valgyti ir gerti šampaną. Apie šeštą ryto visi išsiskirstė ir mes su Armandu nuėjome krautis lagaminų. Mūsų skrydis turėjo būti devintą valandą ryto. Nieko daug nesikrovėme, nes ketinome visko nusipirkti Indijoje. Tik Pūkiui pripirkome jo mėgstamo maistelio. Savaime suprantama jo mėnesiui neužteks, tad nupirksime to ko rasime vietinėse parduotuvėse.

Tad štai kaip susipažinome ir pamilome vienas kitą. Meilė kartais aplanko jos net neieškant. Ji ateina pati kai tam būna skirtas laikas.