Meilės chemija

Nikolajus

Atsikėliau anksti ryte ir papusryčiavęs bei pašėręs katiną išsiruošiau susitikti su Armandu. Pačiam buvo keista, kodėl jam pasiūliau susitikti. Šios nakties sapnai vėl buvo apie jį ir man buvo gėda dėl savęs.

Namus palikau apie devintą ryto, nes iki katedros buvo nemažas gabalas kelio. Dviračio neėmiau, nes žinojau, jog Armandas bus su savo motociklu. Važiuoti juo man buvo baugu, bet ir tuo pačiu labai įdomu. Ėjau gatvėmis ir galvojau, kur šiandien keliausime. Jau pasiekęs katedrą iš tolo pamačiau juodą motociklą ir ant jo sėdintį Armandą. Šiandien buvo susirišęs plaukus į kuodą, o likusieji plaukai lengvai krito ant pečių, dėvėjo juodus akinius nuo saulės ir lengvus marškinėlius.

- Sveikas gyvas, - tarė Armandas pamatęs mane ir nusiėmė akinius. – Žinau kur keliausime šiandien.

- Jei ne paslaptis kur? – paklausiau.

- Į mano namus. Galvoju išsikepti šašlykų ir pasėdėti gamtoje. Ką manai?

- Manau... – kiek pagalvojau, - kad tai gera idėja. – nusišypsojau.

Armandas taip pat nusišypsojo ir padavė man šalmą. Užsėdau ant jo motociklo ir pasileidome gatvėmis. Vėl pajutau tą vėją, kuris taip gaivino tokią karštą dieną. Mes sukome vis tolyn nuo gyvenamų pastatų kol pasiekėme priemiestį ir prieš akis atsivėrė maži namukai apsupti žalumos, medžių ir gėlių. Dar kiek pavažiavę sustojome prie raudonų plytų namelio su nedidukais langais, veja ir įvažiavimu į vidinį kiemą. Jau mačiau šiltnamį, pavėsinę ir gėlių lysves.

Nulipome nuo motociklo ir Armandas vėl nusiėmė akinius bei padėjo mūsų šalmus. Čia iš tikrųjų buvo labai jauku. Jis nusivedė mane už namo, kur žydėjo gėlės, stovėjo suoliukas prie namo bei į žemę įsmeigtas grilis. Iš karto pasijutau išalkęs, nors ir nebuvau alkanas.

- Na, kaip mano tvirtovė? – nusijuokė Armandas. – Tai mano senelių sodyba, kurios nusprendžiau neparduoti, o pasilikti gyventi.

- Man patinka. – atsakiau. – Tu pats viską prižiūri?

- Taip. Viskas ką matai yra mano rankų darbas. O dabar eisiu uždegti ugnį ir kol viskas iškeps būsime jau alkani.

Tol Armandas nuėjo atsinešti malkų, aš prisėdau ant suoliuko pavėsyje ir apžvelgiau jo kiemą. Visai norėčiau čia likti amžinai. Tik, ką aš sau galvoju! Jį pažįstu vos kelias dienas, o jau esu jo namuose. Kažkas galvoje kuždėjo, kad taip nesielgčiau, nes pasigailėsiu.

Armandas grįžo su malkomis ir jas sukrovęs į grilį uždegė malkas naudodamas senus laikraščius bei degtukus. Kai malkos įsidegė pajutau malonų degančios medienos kvapą ir dūmus. Jis prisėdo ant suoliuko šalia manęs padavė man alaus skardinę.

- Kad aš negeriu... – numykiau.

- Nesilaužyk. – jo šypsena buvo tikrai kerinti. – Atsigaivink.

Atsidusau ir atsidariau skardinę, pridėjau prie lūpų ir pajutau gaivinantį malonų alaus skonį bei aromatą. Tikiuosi nepasigersiu... Nenorėčiau iškrėsti kokios kvailystės būdamas neblaivus. Armandas prisidegė cigaretę ir išpūtė dūmus. Negalėjau patikėti, bet man patiko jo cigarečių kvapas. Prasėdėjome ilgokai besišnekučiuodami kol degė malkos. Po geros valandos kai malkos išdegė ir liko tik žarijos – Armandas atnešė parduotuvėje nupirktus šašlykus jau suvertus ant metalinių iešmų. Jis gražiai išdėliojo juos ant grilio ir ėmė sukioti. Pakvipo nuostabiu mėsos ir prieskonių bei padažo kvapas. Jau jutau kaip seilės ėmė tįsti.

Baigus kepti jau buvo po vidurdienio ir Armandas atnešė lėkštes, pomidorų padažą, išvirtus ryžius bei salotų į pavėsinę. Ten mes ir susėdome. Buvau toks alkanas, kad greitai suvalgiau savo porciją ir įsidėjau dar. Armandas mane stebėjo ir šypsojosi.

Po pietų buvo sotūs, bet dar neaptingę tad jis pasiūlė padėti man nurinkti pomidorus ir agurkus ir iš šiltnamio.

- Negaliu patikėti, kad pats juos užauginai. – prasitariau dėdamas pomidorus į pintinę. – Atrodo labai skanūs.

- Tai lietuviškas hibridas. Itin sultingas ir veda didelius vaisius. – atsakė Armandas.

Parnešė daržoves į sandėliuką vėl prisėdome ant suoliuko. Pabaigėme alų ir kalbėjomės apie būsimus planus rudeniui. Aš turėjau grįžti į paskutinį kursą ir rašyti bakalaurinį, o Armandas laukė skambučio į darbo pokalbį. Besijuokdami aptarėme naujienas Lietuvoje ir nepajutau kaip Armando veidas atsidūrė taip arti manojo. Turbūt kaltas išgertas alus... Bet tuomet laikas sustojo, Armando lūpos palietė manąsias ir aš sustingau, bet mano kūnas nesipriešino jo bučiniui. Pajutau jo liežuvį ant savo lūpų ir pravėriau savąsias. Jis įslydo į mano burną visai pamečiau galvą. Leidau Armandui ištyrinėti mano burną.

Tik po kelių akimirkų, kurios truko amžinybę, jis baigė mane bučiuoti ir sužiuro į mano akis. O aš į jo. Pastebėjau, kad jo akys buvo mėlynos kaip dangus ir jose spindėjo nepasotinamas aistra. Atsistojau nuo suoliuko ir nusisukau nuo jo. Velnias! Ką mes padarėme? Pirmas tas prisilietimas parke, dabar bučinys.

- Armandai, mums nederėjo... – tyliai pasakiau.

- Turi kažką? – jo balsas skambėjo liūdnai.

- Ne... bet...

- Tuomet nėra ko jaudintis. – pajutau jo rankas ant savo pečių. – Jei niekas nestovi tarp mūsų... Tad kokia prasmė jaudintis?

- Bet taip nedera. – atsisukau ir vėl pažvelgiau į jo mėlynas akis.

- Galima, negalima. Kaip toje dainoje. – jo lūpos išsirietė į šypseną. – Niekas šito nesužinos.

- Ne dėl to jaudinuosi. Tiesiog...

- Kas?

- Nesvarbu. – atsakiau.

- Bet tau patiko?

- Aš... nežinau... – išlemenau šiaip ne taip.

Armandas paliko mane ir atnešė butelį vyno. Išpilstė į stiklines ir padavė man. Nusileidau ir išgėriau saldaus skysčio. Jau jaučiausi kiek apsvaigęs ir dar tas bučinys...

Pasilikau pas jį iki vakaro. Nutarėme rytoj nuvažiuoti į Palangą, nes Armandas sakė, jog pasiskolins mašiną iš brolio. Buvau gan girtas tad sutikau su jo pasiūlymu.

- Gal parvežtum mane namo? – paklausiau kai jau leidosi saulė.

- Žinoma! Kur gyveni?

Pasakiau jam savo adresą ir vėl sėdę ant motociklo išvykome. Dabar buvo keista sėdėti taip arti jo ir būdamas girtas leidau sau apkabinti jį per juosmenį. Visikai savęs nebevaldžiau. Ir kurių galų reikėjo tiek gerti? Ir kodėl jis važinėjasi motociklu taip pat būdamas neblaivus?

Pasiekę mano namus atsisveikinome ir palinkėjau jam gero kelio. Armandas tikrai neatrodė toks girtas kaip aš tad per daug nesirūpinau kaip jis grįš namo. Parsvirduliavau į savo butą ir kritau į lovą. Jaučiau kaip sukasi galva. Tik nuo alkoholio... ar nuo bučinio?