Finally Happy

5 dalis

Spoksojau į jį išpūtusi akis ir nežinojau ką daryt matydama, kad jis vis lenkiasi prie manęs. Nejaugi jis mane pabučiuos? Pavogs mano pirmajį bučinį?
- Štai kur tu! Visur tavęs ieškojau!- pasisukau į šoną ir pamačiau artėjantį Josh. Lengviau atsikvėpiau kai pamačiau, kad vaikinas iš mokyklos atsitraukia. Josh, kad tu žinotum, kad katik mane išgelbėjai.
- Na tu buvai dingęs ir palikai mane vieną su visais girtais žmonėmis.- Piktu tonu pasakiau. Josh susiraukė lyg prisiminęs kažką negero.
- Nepyk turėjau sutvarkyt viena reikaliuką.- šelmiškai nusišypsojas, Josh apkabino mane per pečius.
- Jūs pora?- išgirdome balsą. Pasisukome į kairę pusę kur sėdėjo vaikinas is mokyklos.
- Ne,- Susiraukus pasakiau.- mes geriausi draugai.
- Tai gerai.- kiek išsišiepęs pasajė jis. What nesupratau? Ką jis mato čia gero? Na nors man gerai kad aš neturiu vaikino, jaučiuosi nepriklausoma ir laisva. Nė kiek nesuvaržyta.
- Josh? - atsisukau į jį.
- Taip?- atsakė
- Gal gali parvežti mane namo? Man čia nepatinka, čia tiek daug prisigėrusių ir nežinia ko privartojūsių paauglių man čia labai nejauku.- pasakiau žiūrėdama į Josh.
- Žinoma, važiuojam man irgi čia nepatinka kai visi girti be to, turiu išsimiegot gerai nes rytoj su Den ir Kail bei sporto klubo teneriu važiuosim į kultūrizmo varžybas netoliese esančiame mieste. O trintis čia tarp girtų nėra puikus atsipalaidavimas.- pasakė jis. Na taip kaip galėjau pamiršt, kad jam nepatinka taip pat tokie vakarėliai jam geriau tokie kur žmonės apsieina be alkoholio nes jis jo apsoliučiai nevartoja net ir per šventes, sako jog geriau pasportuos negu išgers bent lašelį alkoholio. Bet kodėl tada jis norėjo čia atvykt? Klausimas vis sukosi mano galvoje.
- Eime- atsistojau ant žemes įsikibai jam į ranką ir patraukėm prie išėjimo. Pažiūrėjau į laikrodį ant rankos jau 20:53val. Jau bus gryžę tėvai. Tikiuosi jie jau pasiieme mano mažajį broliuką.
Važiavome tylėdami iki mano namu, už 15 min. pasiekėme mano namus.
- Na iki Dolly,- pakštelėjo man į skruostą Josh. Aš jį apkabinau, išlipau iš mašinos ir pamojavau jam. Priėjau prie durų ir jas atsidarius įėjau, išgirdau vaiko verksmą. Greit nusioviau batus ir nubėgau pažiūrėti.
- Aš nežinau kaip jį nuraminti- išgirdau nervingą mamos balsą. Ir atidariusi tėvų kambario duris pamačiau tėtį sėdintį ant lovos, mama paėmusią i rankas vaikutį kuris muistėsi ir verkė.
- Mama duok jį man.- švelniai pasakiau. Tėvai greit ataisuko į mane.
- Oh mieloji, čia tu, jau grįžai.- pasakė tėtis.
- Taip, duok mama man vaikutį, gal man pavyks jį nuraminti.- Mama priėjo prie manęs ir padavė man jį. Jis lėtai pažiūrėjo į mane. Ir nustojo verkti.
- Oj koks tu gražutis, ir tau labai tinka tavo vardas Emanuel.- švelniai pasakiau žiūrėdama į savo mažajį broliuką. Jo akytės yra ryškiai mėlynos, tokios gražios kaip dangus saulėtą vasaros dieną, tankios ilgos blakstienos daro akis dar gražesnes, šviesūs plaukučiai matosi iš po kepurytes, mažulytė nosytė ir mažos rausvos lupytės, pūsti žandukai, darė jį dar mielesniu.
- Nuneškime tave į mano kambarį mažiuk.- pasakiau ir pradėjau eiti, jis įdėmiai stebėjo mano veidą ir kai atsinešiau į savo kambarį jis man nusišypsojo parodydamas duobutes savo mažiukuose pūstuose skruostuose, jis atrodo kaip koks mažas angeliukas, ir kaip kažkas galėjo tokį angeliuką atiduoti į vaikų namus. Emanuel tiesiog tobulas, jau galiu įsivaizduot koks jis bus užaugęs, visi jam pavydės jo grožio ypač akyčių ir duobučių skruostuose.
- Nori, kad tau padainuočiau broliuk?- pasakiau nusišypsodama. Jis nusijuokė ir su savo maža rankyte pame man už piršto. Tai priemiau kaip sutikimą ir pradėjau dainuoti lopšinę kurią man mama dainuodavo kai buvau maža:

-"When you're driving through the moonlight on the highway
When you're driving through the moonlight to the dance,
You are breathless with a wild anticipation
Of adventure, and excitement, and romance.
Then at last you see the towers of the palace
Silouetted on the sky above the park,
And below them is a row of lighted windows
Like a lovely diamond necklace in the dark.
It looks that way,
The way you say,.
She talks as if she knows.
I do not know these things are so,
I only just suppose.
I suppose that when you come into the ballroom,
And the room itself is floating in the air.
If you're suddenly confronted by His Highness,
You are frozen like a statue on the stair.
You're afraid he'll hear the way your heart is beating,
And you know you mustn't make the first advance.
You are seriously thinking of retreating
Then you seem to hear him asking you to dance.
You make a bow,
A timid bow,
And shyly answer, "Yes".
How would you know that this is so?
I do no more than guess.
You can guess till you're blue in the face,
But you can't even picture such a man!
He is more than a prince,
He's an ace!
But, Sisters, I really think I can! (Can what?)
I think I can picture such a man.
He is tall.
And straight as a lance,.
And his hair.
Is dark and wavy,
His eyes.
Can melt you with a glance.
He can turn a girl to gravy.
A lovely night,
A lovely night,
A finer night you know you'll never see.
You meet your prince,
A charming prince,
As charming as a prince will ever be.
The stars in a hazy heaven
Tremble above you
While he is whispering
"Darling, I love you".
You say good-bye,
Away you'll fly,
But on your lips you'll keep a kiss,
All your life you'll dream of this
Lovely, lovely night! "-
- baigusi dainuoti, pastebėjau, kad Emanuel jau ramiai miega. Nunešiau jį į mamos kambarį ir pastebėjau jog jame yra lovytė, paguldžiau mažutį į ją apkamšiau ir nuėjau į apačią pavalgyti, tėvai virtutėje apie kažką šnabždėjosi kai aš įėjau jie nutilo.
- Emanuel jau miega.- pasakiau nusišypsojusi.
- Kaip puiku, kad jį nuraminai mieloji, nežinotume ką be tavęs daryti - tyliai pasakė mama ir mane apkabino. Aš irgi ją apsikabinau.
- Bet jis toks gražutis kaip koks angeliukas, jis man kelis kart nusišypsojo kaip jam dainavau lošinę kurią kai buvau maža dainuodavai, be to jo skruostuose atsiranda duobutės kai jis šypsosi.- šypsodamasi pasakojau tėvam. Jie atrodė tokie laimingi, kad net ašaros susikaupė akyse.
- Kas yra mieloji?- švelniai paklausė tėtis ir nuvalė ašarą man nuo skruosto.
- Nieko tėti, tiesiog jūs atrodotę tokie laimingi netgi švytit iš džiaugsmo.- tyliai pratariau.
- Dolly mes ir esame laimingi.- pabučiavo tėtis man į skruostą.
- Mažute atrodai pavargusi pavalgyk, eik į duša ir miegoti juk rytoj tau į mokyklą. - pasakė mama.
- Gerai ačiū - pratariau ir pasitraukiau nuo mamos.
- Gal rytoj nueikime visi į kokį parką visi kaip šeima?- nedrąsiai paklausė tėtis.
- Žinoma, Emanuel patiks parke ten taip gražu- pratariau šypsodamasi.
- Tada puiku, mes su mama jau einame miegoti, tad labanakt, mylime tave.- pasakė tėtis ir pabučiavo man į kaktą.
Kai pavalgiau, nusipraususi duše atsipalaidavau ir atsiguliau į lovą, galvodama apie savo pagausėjusią šeimą ir laiminga užmigau.

*Zayn pozicija*
Prabudau 03:20val. Nakties nesupratęs kur randuos, apsižvalgiau kambarys tikrai yra ne mano, pajutau kažkieno ranką sau ant preso tad greit pasisukau į šoną, šalia savęs pastebėjau gulinčią kažkokią blondinę, pakėliau anklodę ir pastebėjau, kad esu visiškai nuogas kaip ir ji. Pasimuiščiau lovoje išlipau iš jos ir pradėjau rengtis kai jau vilkausi maikę išgirdau balsą ir net krūptelėjau.
- Ech, jūs visi tokie vaikinai žaidėjai, pasidulkinat ir paliekat. Nekenčiu jūsų.- pasakė ta blondė ir nusisuko į kitą pusę.
- Tai nereikia skėst kojų kiekvienam pasitaikiusiam.- piktai pasakiau. Ankščiau aš būčiau atsiprašęs nupirkęs gėlių, saldainių, bet ne dabar, man jau viskas įgryso.