Finally Happy

21 Dalis

Pagulėjusi kurį laiką atsikėliau ir nuėjusi į virtuvę pažiūrėjau ko yra šaldytuve ir ko reikia nusipirkti. Paimiau užrašų knygutę ir susirašiau reikiamus produktus. Išgirdau verksmą ir nuėjau pas Emanuel.
- Jau nemiegi broliuk?- paklausiau taip lyg jis galėtų man atsakyti. Jis kažką mielai sumurmėjo ir aš nejučiomis šyptelėjau. Sugalvojau aprengti mažyli ir su juo nueiti iki prekybos centro, nupirkti visko ko mums reikia . Uždėjau gražias treninginęs kelnytes megstuką, jo gražią striukytę ir kedukus. Pasodinau ant lovos ir pati susiradau spintoje džinsus ir megstuką apsirengiau juos. Nuėjau į vonią nusiprausiau veidą, susišukavau ir nuėjusi į kambarį pasiemus piniginę įsimečiau ją į tašę ir paėmusi ant rankų Emanuel išėjau iš namų. Palengva nuėjom į prekybos centrą ir nusipirkau visko ko reikia, maišai buvo tikrai nelengvi. Pamačiau vaikiškų drabužių parduotuvę ir nusinešiau ten Emanuel. Suradau jam labai gražių drabužėlių ir nupirkau juos. Atsisėdau ant suoliuko su Emanuel ir visus maišus padėjau šalia . Tikraiusiai reikės išsikviesti taxi nes tiek tikrai namo nepanešiu..
- Dolly?- Išgirdau vaikino balsą. Atsisukau pasižiūrėti kas jis ir ten buvo Liam su kažkokia mergina.
- O labas Liam.- pasakiau ir nusišypsojau. Senai jį mačiau.
- Tai mano mergina Sophia.- pristatė jis ir parodė į merginą. Aš nusišypsojau jai.
- Sveika, aš Dolly- pasakiau jai. Ji nusišypsojo.
- Sveika. - pasakė linktelėjusi.- Čia tavo vaikas?- paklausė ji.
- Ne, čia mano broliukas Emanuel.- pasakiau nusijuokusi. Sophia išraudo.
- Oj atsiprašau, pgalvojau...- pasakė ji. Bet neleidau jai baigt sakyti.
- Nieko tokio. - Atsakiau su šypsena.
- Gal galėčiau palaikyti?- paklausė Sophia.
- Žinoma.- pasakiusi padaviau jai Emanuel ir ji pradėjo jį šnekint koks jis mielas ir panašiai, tai atrodė tikrai mielai.
- Tai ką čia veiki?- paklausė Liam.
- Na apsipirkau tai prisėdau pailsėti ir ruošiausi išsikviesti Taxi.- pasakiau aš šyptelėjusi.
- Mes galime tave pavežti iki namų- Pasakė Sophia. Matau jei labai patinka maži vaikai. nes ji neatitraukė nuo Emanuel akių.
- Ne, nereikia, nenoriu būti našta.- Sumurmėjau.
- Baik juokus. Jokia tu našta Be to jau matau Sophia susidraugavo su Emanuel.- Kalbėjo Liam nusijuokdamas.
- Nu nežinau.- pasakiau.
- Viską tu žinai, Liam paimk jos pirkinius ir nunešk į mašiną. Mes ateisime.- pasakė Sophia. Liam paimė visus mano maišus ir nuėjo į stovėjimo aikštelę. O mes nusekėme paskui jį. Manau susidraugausiu su Sophia, nes ji labai draugiška ir atrodo miela. Sophia man padavė Emanuel ir atsisėdo į mašinos priekį, mes su Emanuel įsėdome į galą.
- Kur tu gyveni? - paklausė jis. Pasakiau jam savo adresą ir jis pasuko mano namų link.
- Tai kaip tau sekasi? Jau seniai nesimatėme. Man Zayn pasakojo apie tą nelaimę kuri vyko tą dieną kaip susitikome. Tikrai turėjau parvežti tave namo. kaltinu save dėl to.. - Pasakė jis susirūpinusiu žvilgsniu žiūrėdamas į mane.
- Nieko tokio, gerai, kad laiku pasirodė Zayn. Nekaltink savęs, juk negalėjai žinoti, kad tai nutiks. - Pasakiau nusišypsojusi.- O sekasi tai nepuikiai.- pasakiau atsidususi.
- Kas nutiko? - Paklausė susirupinimo pilnu žvilgsniu žvelgdama į mane Sophia.
- Ai tiesiog problemos mokykloje, namuose..- pasakiau kiek liūdnokai. Nežinau kodėl jiems tai sakiau bet jaučiu, kad lyg jie būtų kokie seni geri mano draugai ir jiems galiu viską pasakoti.
- Papasakok smulkiau.- Paprašė Sophia. Aš atsidusau ir papurčiau galvą.
- Gal kitą kartą, nes per šią dieną sugriuvo viskas ką turėjau..- pasakiau ir šniurkštelėjau nosimi.
- Ei, tik neverk, viskas susitvarkys juk nera jau viskas taip blogai.- kalbėjo Liam.
- Na jūs nežinot situacijos.- pasakiau jiems liūdnu balsu.
- Tai kitą kartą būtinai papasakosi gal kuo padėsime.- pasakę Sophia. Aš tik liūdnai šyptelėjau ir pastebėjau, kad jau privažiavom mano namus. Išlipom iš mašinos Ir Liam padėjo sunešti maišus į namus.
- Labai, labai ačių- pasakiau jiems abiems su Sophia.- Gal norite kavos arbatos?
- Na mes nelabai galim, turim 20:40 būti pas mano močiutę.- pasakė Sophia.
- Na tai kitą kartą užsukit.- pasakiau. Jie palinkčiojo galvomis. Sophia mane apkabino, o Liam palinkęjo labos nakties.
- O tu mažiuk būk geras.- pasakė ji Emanuel ir pakštelėjo jam į kaktytę o jis tik nusijuokė ir suplojo rankytėm. Kai jie išėjo pavalgęs Emanuel užmigo, paguldžiau jį į lovytę ir pati nuėjau nusiprausti. Po dušo šiek tiek atsipalaidavau. Nuėjau į svetainę ir atsiguliau ant sofos. Įsijungiau TV ir žiūrėjau kažkokį filma. Nežinau kodėl bet pradėjau galvoti apie Zayn. Jis pastaruoju metu su manimi toks mielas ir draugiškas.. Ir vis neišėjo iš galvos tas bučinys.. Todėl paiemusi telefoną parašiau jam žinutę: Gal gali pas mane ateiti?- Užėjo toks noras jį matyti dabar. Labai noriu, kad Zayn čia būtų jo buvimas šalia mane nuramina ir atsipalaiduoju būdama šalia jo .Su Josh irgi tas pat. Bet su juo ne taip kaip su Zayn. Na Josh mano geriausias draugas. Bet man rodos aš jaučiu simpatiją Zayn.. Bet man sunku tai suprasti nes niekad tokių pojūčių nesu patyrusi. Už kokių 15 minučių išgirdau tylų beldimą į duris ir atidariusi jas pamačiau Zayn. Iškart puoliau jam į glėbį. Jis mane tvirtai apkabino. Staiga iš akių pradėjo riedėti ašaros..
- Shhh... Aš čia, viskas bus gerai.- sušnabždėjo jis