Finally Happy

4 Dalis

* Dolly pozicija*

Dabar sėžiu ir mastau kas per velnias su manimi negerai.. Šiandien tam vaikinui kelis kart nusišypsojau ir net gi kalbėjau su juo. Tiesiog jaučiau, kad turiu prieit prie jo valgykloje, aš ne juokais išsigandau kai pamačiau, kad Jis mušasi su Tim. Bet ir džiūgavau, jog pagaliau jis jam pasipriešino. Tim kažkoks nesveikas, kad jis futbolininkas tai nereiškia kad jis pasaulio bamba. Visos merginos dėl jo alpsta, lyg būtų dėl ko.. Man Tim prieš kelias savaises sakė, kad aš esu jo. Aš nusijuokiau ir pasakiau, kad aš nedaiktas. Tai, jam nepatiko ir sakė jis manęs sieks. Manęs nežavi tokie mulkiai. Bet tas vaikinas tamsiais plaukais ir tom šokoladinėm akim.. Pamačius jį man iš kart šypsena atsiranda veide. O kai paliečiau jam petį, šiurpuliukai perėjo per kūną.
- Mieloji, eik valgyti! - išgirdau mamos balsą sklindantį iš virtuvės.
- Tuoj!- sušukau ir išėjau iš kambario. Kai nusileidau į apačią tėvai jau sėdėjo valgomąjame prie stalo. Atsisėdau, įsidėjau į lėkštę daug salotų ir pradėjau valgyti.
- Dolly mieloji, norėjome tau pasakyti, kad būsim dažniau namie. Mano darbo grafikas laisvesnis.- Prabilo tėtis keistu žvilgsniu žvigčiodamas į mamą.
- Aš ir pasidariau laisvesnį darbo grafiką- prabilo mama.
- Tai labai šaunu, nes tikrai jūsų labai pasiilgstu, kai jūs būnate išvykę.- nusišypsojau jiems. Kažkodėl jaučiu nuo tėvų sklindančią įtampą.
- Manau, jūs norite man dar kažką pasakyti?- klausiamu žvigsniu pažiūrėjau į juos. Jie keistai susižvalgė lyg bijotų man pasakyti kažką. Tėtis giliai atsiduso.
- Na mieloji norime tau dar kai ką pasakyti. Bet bijome tavo reakcijos.- paaiškino tėtis. Aš pažiurėjau į juos išsigandus.
- Pasakykyt, kad jūs sveiki, kad jūs niekuo nesergat! - šūkavau kaipnkokia beprotė.- Nežiūrėkit į mane taip! Pasakykit ką nors- sušukau.
- Nesijaudink mieloji, mes sveiki, tik yra šis tas..- pratarė mama. Lengviau atsikvėpiau kai pasakė kad jie sveiki.
- Tai sakykit, ko laukiat?- pasakiau ir pasimuiščiau kėdėje.
- Na yra taip, kad tavo mama nebegali daugiau pastoti..- prabilo tėtis susiraukęs.
- Mama, tikrai?- nuliūdusiu žvilgsniu pažiūrėjau į ją. Pamačiau, jog mamos akyse susikaupe ašaros, tai priėjau prie mamos ir apsikabinau ją.
- Taip dukrele, bet tai ne viskas ką mes norime tau pasakyti.- pasakė mama. Atsitraukiau nuo mamos ir nuėjau atsisėdau į savo vietą ir laukau kol tėvai prabils.
- Na mes su tėčiu pagalvojome, kad norime vaikelio. Aplankėme visus geriausius gydytojus, bet nieko neįmanoma padaryti. Tad mums daktaras pasiūlė įsivaikinti. Mes gerai apgalvojome, kad norim vaikelio, nes tau jau greit bus 18, po kelių metų išvyksi į koledžą ir paliksi mus vienus au tėčiu. - kalbėjo mama.- aš su tėčiu jau buvome vaikų namuose ir ten, nesenai atvežė mažą berniuką jo vardas: Emanuel. Jam tik 9mėnesiai. Aš su tėčiu norėtume jį įsivaikinti. Ką manai mieloji?- pasakė mama ir jie kartu su tečiu su liūdesiu ir viltimi žiūrėjo į mane. Kelias akimirkas tylėjau nes nežinojau ką pasakyti. Noriu kad mano tėvai būtų laimingi. Virškinau ką tik sužinotą naujieną. Kai atsigavau, nusišypsojau jiem.
- Tai būtu šaunu! Visada norėjau mažo broliuko! Nesvarbu, kad jis bus iš vaikų namų aš jį mylėsiu kaip tikrą broliuka!- pasakiau su džiaugsmu ir apkabinau tėtį ir mamą. Jie atrodė nustebę, jog aš taip regavau.
- Puiku mieloji, tad mes tuojau pat važiuojame sutvarkyti dokumentus dėl Emanuel globos.- pasakė mama ir pakštelėjo man į skruostą.
Kai tėvai išėjo, nuėjau į kambarį pasiemiau telefoną.
* Sveikas dar kartą, turiu naujieną!!! *- parašiau žinutę Josh.
* Kokia??? *- atrašė Josh.
* Turėsiu broliuką!!!! *- parašiau ir išsidrėbiau lovoje.
* Tavo mama laukiasi? Sveikinu! ;*- paarasė Josh.
* Ne mano mama nesilaukia.*- atršiau jam.
* Tai kaip tada suprast????????* gavau žinutę.
* Kaip susitiksim papasakosiu smile emoticon *- atrašiau jam. Padėjau telefoną ant stalo ir pasiemiau kompiuterį, pradėjau ieškoti kokio filmo. Suradusi įsijūngiau ir pradėjau žiurėt. Filmas buvo labai geras, keliose vietose netgi susigraudinau. Baigus žiūrėti filmą, padėjau kompiuterį ir pažiūrėjau į laikrodį kuris buvo ant stalo netoli lovos. 17:24val.
Ką veikt... Suvibravo mano telefonas. Paėmiau jį.
* Gal nori nueiti į vakarėlį?*- perskaičiau Josh žinutę. Wtf? Kas per debilas rengia vakarėlius trečiadieniais?
* Juk trečiadienis, rytoj į mokyklą.*- parašiau jam.
* Nu einam, papasakosi apie savo broliuką, ir tau reikia atsipalaiduoti! Nagi eime!*- atrašė. Ohh!!! Nekenčiu vakarėlių! Bet aš tikrai noriu jam papasakot apie broliuką.
* Gerai įkalbėjai.- parašiau jam.
*Ruoškis, už valandos būsiu pas tave!*- parasė. Už valandos?? Ką?? Jis vpš išprotėjo nuo to sporto, nusijuokiau iš savo minčių.
Nuėjau prie spintos ir išsitraukiau kuklią suknutę, suradau gražius aukštakulnius ir padėjau batus prie lovos o suknelę pakabinau spintoje. Nuėjau į vonią ir palindau po dušu, nusipraususi apsirengiau suknelę. Pasidariau vakarinį makiažą, pasišukavau plaukus. Ir pažiūrėjau į laikrodį 18:17val. Užsidėjau aukštakulnius, pasiemiau delninukę, atsisukau į veidrodį atrodau tikrai gražiai. Nusišypsojau savo atspindžiui ir nusileidau laiptais žemyn. Parašiau ant lapelio " gryšiu vėlai" ir užklijavau ant šaldytuvo. Išėjau iš namų užrakinau duris, ir pamačiau atvažiuojančia Josh mašiną. Nuėjau prie jos ir įsėdau į vidų.
- Atrodai mielai.- nusišypsojas pasakė Josh.
- Ačiū, o tu kaip visada atrodai baiginančiai su tais savo raumenim.- pasakiau, ir kartu nusijuokėm.
- Tik nereikia į tai kišti mano raumenų. - prisimerkęs pasakė. Aš tik nusijuokiau ir nusisukau į langą.
- Na tai pasakok apie broliuką! - paragino mane Josh nusišyosojas.
- Mes jį įsivaikinsim, nes mama negali turėti vaikų. Kai tai pasakė aš labai nustebau, bet jaučiuosi labai laiminga žinodama jog turėsiu mažą broliuką nors ir ne tikrą bet vis tiek labai mylėsiu jį.- pasakiau nusišypsojusi.- Be to jo vardas Emanuel ir jam 9mėnesiai.
- Dolly labai džiaugiuosi, kad tavo tėvai žengė tokį žingsnį ir smagu matyti tave tokią laimingą- pasakė Josh. Aš tik nusišypsojau jam ir nieko neatsakiau. Kaip privažiavom kažkieno namus, pastebėjau kad vakarėlia jau įgavo pagreitį, nes girti paaugliai jau voliojosi kieme ir kelios poros vos nesimylėjo prie namo sienų. Garsiai nusijuokiau nuo tokio vaizdelio. Su Josh išlipom iš mašinos.
- Josh, juk žinai, kad man nepatinka vakarėliai tai norėjau paprašyti ar galėsi manęs nepalikti vienos?- sumurmejau nuleidusi žvilgsnį į batus.
- Žinoma mažute.- pasakė švelniai jis. Nuėjome į namą o ten padarytoj šokių aukštelėj visi šoko taip jog atrodo, kad mylisi visa grupė suprakaitavusių žmonių, tai atrodė tikrai kraupiai, ypač kaip vienas vaikinas šokdamas su mergina netyčia įkišo ranką netoliese šokančiam vaikinui į kelnes. Aš prapliupau juoktis. Ir parodžiau tai Josh. Jis irgi nusijuokė ir mes patraukėme iki svetainės.
- Prisėsk, čia einu atnešiu mums atsigerti.- parodė i fotelį į kurį atsisėdau. Pasakė ir nuėjo į virtuvę manau. Praėjo gal kokiu 15minučių o kaip Josh neateina tai neateina.. Galvoje sukasi kvailos mintys: gal jam kas nutiko? Gal jis mane specialiai paliko? Kodėl jis neateina? Bet juk jis žadėjo, kad nepaliks manęs vienos, o čia tiek daug girtų žmonių. Man tikrai darosi neramu. Apsižvalgiau svetainėje, bet nebuvo matyti nė vieno pažystamo veido. Atsistojau ir nuėjau netoli šokių aikštelės. Pamačiau gražų vaikino siluetą. Rawr jo užpakaliukas tikrai seksualus ir šokio judesiukai gražūs. Vaikinas buvo su odiniu švarku, juodais kedas ir mėlynais džinsais. Jis pasitraukė iš šokių aikštelės ir nuėjo į virtuvę. Aš nuėjau paskui jį ir atsisėdau šalia esančioje kėdėje. Pasiemiau stiklinę ir įsipyliau sulčių, atsisukusi į tą vaikiną pamačiau šokoladines akis. Juk čia tas vaikinas iš mokyklos! Aš nemaniau, kad jis lankosi vakarėliuose. Juk jį laiko nevykėliu. O jis tikrai gražiai šoka ir yra žavus įpač tos akys hipnotizuoja. Nesuprantu tų žmonių kurie gali tyčiotis iš tokio vaikino.
- Ko nesilinksmini?- užkimusiu ir kiek apgirtusiu balsu jis manęs paklausė. Nuo jo sklido rūkalų kvapas.
- Aš nemėgstu vakarėlių.- pasakiau. Jis susiraukė.
- Tai ką čia veiki? - jis manęs paklausė.
- Aš čia su draugu atėjau, bet jis kažkur dingo..- pasakiau ir pasimuiščiau kėdėje. Jis pažiūrėjo keletą akimirkų į mano akis.
- O tavo akys gražios.- jis pasakė užkimusiu balsu ir pradėjo lenktis ....