Finally Happy

27 Dalis

*Kevin pozicija*

Greitai pribėgau prie Dolly ir priklaupęs pažiūrėjau kaip ji. Ji sunkiai kvėpavo. Pakėliau ją nuo žemės.
- Tu nesveika! Ko tu lendi prie jos?!- Piktai sušukau. Ta mergina kurios vardas kaip supratau yra Britany į mane pašaipiai pažiūrėjo ir nusijuokė.
- Tik nereikia ieškot kaltų mielasis.- Pasakė ji savo plonu balsu. Staiga į koridorių įbėgo kažkoks vaikinas su kuriuo ryte mačiau Dolly. Jis atrodė labai piktas, priėjo prie Britany ir pastūmė ją į spintelę. Ji pasimetusi spoksojo į jį.
- Man nesvarbu, kad tu mergina, jei dar paliesi pirštu Dolly aš prižadu sulaužysiu tavo rankas Kale! -Sušuko jis per visą koridorių. Jis atrodo tikrai įniršęs. Pradėjau nešti Dolly į seselės kabinetą.
- Kur ją neši?- Paklausė tas vaikinas.
- Pas seselę. Ji be samonės.- Pasakiau ir tokiau nešiau ją. Gerai, kad sekretorė man aprodė visą mokyklą ir žinau kur kas yra. Sparčiu žingsniu užlipau laiptais ir atidariau seselės kabineto duris. Seselė iš kart pašoko ant kojų.
- Guldyk ją štai čia.- skubiai pasakė ji parodydama į lovą. Aš atsargiai paguldžiau ją
- Kas jai nutiko? Kodėl jūs kruvini?- paklausė ji išsigandusi.
- Na į mus metė balionėlį pilna kraujo. O manau, kad Dolly atrodė labai nusilpusi sužinojusi jog tai kraujas ir viena mergina ją pastūmė į sieną ir ji neteko sąmonės.- Paaiškinau jai visą situacija.
- Gerai, gali eiti. Eik namo nes nemanau kad norėsi būti pamokoje permirkes krauju, o aš ja pasirūpinsiu. – Pasakė ji maloniai nusišypsojusi. Aš tik linktelėjau ir patraukiau namų link mastydamas kokia nesveika ta Britany.

*Dolly pozicija*

- Močiute? Juk tu mirusi. Ką tu čia veiki?- paklausiau aš sutrikusi žiūrėdama į priešais save stovinčia močiute.
- Aš labai norėjau tave aplankyti ir pakalbėti su tavimi.- Pasakė ji švelniu balsu.
- Aplankyti? Apie ką?- paklausiau.
- Ir perspėti. Būk atsargi su ta mergina Britany ji kai ką rezga. Labai baisaus. Aš norėčiau tau tai pasakyti bet gaila negaliu. Jos man neleidžia.- Sušnibždėjo ji.
- Močiute, kas tau neleidžia?- Paklausiau sutrikusi.
- Dvasios mieloji, dvasios. Aš labai norėjau tave perspėti kad saugotumeisi Britany ir kelių vaikinų.- girdėjau jos balsą bet jos atvaizdas pradėjo mirgėti ir nykti.
- Močiute, neišeik, aš dar noriu daug ko tavęs paklausti, tu negali taip išeiti.- Kalbėjau aš.
- Myliu tave mieloji. Saugokis.- pasakė ji ir dabar tik girdėjau jos balsą tvyrantį patalpoje.
Pabudau iš labai keisto sapno, nuo šviesos spiginančios man į akis. Greitai sumirksėjau ir prisidengiau ranka akis. Bet kažkas sugriebė mano ranką. Pasukau galvą ir greit sumirksėjau.
- Josh? Paleisk man ranką.- Pasakiau.
- Atsiprašau, negalėjau leisti užsidengti tau akių nes seselė žiūrėjo ar reguosi į šviesą. Džiaugiuosi kad pabudai.- pasakė jis.
- Ohh. Man bloga.- pasakiau aš susiraukusi ir purtydama galvą į šonus.
- Čia dėl to nes labai mažai valgai, o tavo medžiagų apykaita yra greita ir tu nepasisavini reikiamų vitaminų ir esi nusilpusi.- Pasakė seselė.
- Geriau grįžk namo ir pailsėk ir būtinai nepamiršk pavalgyk. – Pasakė ji nusišypsojusi. Aš tik šyptelėjau ir linktelėjusi atsisėdau.
- Aš ja pasirūpinsiu.- Pasakė Josh.
- Ačiū. Josh parveši mane?- Paklausiau.
- Žinoma.- pasakė jis ir apkabindamas per liemenį padėjo išeit iš kabineto nes jaučiuosi tokia silpna. Nesuprantu kaip paeinu savom kojom.