Finally Happy

9 dalis

- Dabar aš nenoriu jums pasakoti kas nutiko.. Aš labai pavargusi ir noriu nusiprausti..- sušnabždėjau. Nes neįstengiau garsiai kalbėti. Visi įvykiai sukosi mano galvoje ir temdė protą. Vis prisimindavau rudaakį , jis mane išgelbėjo man padėjo.. Amžinai būsiu jam dėkinga.
- Gerai mieloji, eik pailsėti.- paglostydamas nugarą pasakė tėtis. Aš linktelėjau ir nuėjau prie laiptų, atsidusau pagalvojus kodėl jų tiek daug.. Lėtai lipaus jais kol atrodo išseko visos mano jėgos ir aš nualpau vidurį laiptų..

* Margaret (Dolly mama) pozicija*
Jau nuo 21val jaudinausi dėl savo dukrytės, ji kažkur dingusi ir kuo toliau bėga laikas, tuo mano nuojauta vis blogėja.
- Mielasis, mane kankina bloga nuojauta dėl Dolly- pasakiau Džef.
- Nesijaudink jai viskas gerai, ji tik su draugais per daug užsibuvo ir nepastebėjo laiko.- pasakė jis.
- Bet pažiūrėk kiek valandų ji jau seniai turėjo grįžti, mane kankina bloga nuojauta.- pasakiau ir tuo metu išgirdom, jog kažkas įeina į namus. Tada išgirdau tylų dunkstelėjimą, su Džef nuėjom į koridorių ir pamatėme kai Dolly numeta batus. Ji buvo visa purvina, suknelė šone suplyšusi, kelienis nubrozdintas, jos riešas buvo raudonas, kai ji atsisuko į mus, aš su Džef aiktelėjome. Jos plaukai buvo visiškai susivėlę, akys nuverktos raudonos, tušu išteplioti visi skruostai. O vienas skruostas labai raudonas.
Pribėgau prie dukros ir švelniai ją apkabimau.
- Mieloji? Kas tau nutiko?- švelniai paklausiau. O ji tik pradėjo garsiai kūkčioti. Gloščiau jai nugarą ir šnabždėjau, kad viskas bus gerai, kad viskas susitvarkys. Kai ji pasakė, kad nenori kalbėt dabar šiek tiek nusiminiau, bet mačiau kokia ji išsekusi. Kai ji linktelėjo nuėjo prie laiptų, aš su Džef stebėjom, kai ji atsiduso ir lėtai kai koks vėžlys pradėjo lipti. Atsisukau į Džef ir jį apkabinau, atsisukus į laiptus pamačiau kaip krenta mano mažutė nuo laiptų, aš suklykiau ir pribėgau prie jos, ji buvo be sąmones, aš pradėjau graudžiai verkti ir šaukiau, kad Džef iškviestų greitąją. Už 10 minučių atvažiavo greitojo. O Dolly vis dar gulėjo taip pat ant grindų ir be samonės, mums sakė jos nejudint nes gali būt kad jai kas nors lūžo. Užbėgau laiptais į Savo kambarį aprengiau Emanuel ir nusileidau į apačią, užsidėjau paltą, pasiemiau mašinos raktelius ir nuėjau į garažą. Pasodinau Emanuel į kėdutę ir prisegiau, atsisėdau į vairuotojo vietą ir užsisegusi diržą išvažiavau į centrinę miesto ligoninę. Kai nuvažiavome Džef laukė manęs prie paradinių durų.
- Jos man nieko nesako, o tik laksto į mūsų mergytės palatą ir tiek. Mieloji, man baisu kad kažkas blogai musų mergytei.- liūdnu veidu kalbėjo Džef.
- Nesijaudink mūsų mergytė stipri ji išgyvens bet ką.-pasakiau, mes sėdėjome prie jos palatos, kai iš jos išėjo daktaras greit atsistojome.
- Jūs Dolly Embreh tėvai?- paklausė jis.
- Taip. Sakykite daktare ar jai viskas geriai?- paklausė Džef.
- Na kai ji krito nuo laiptų jai lūžo šonkaulis ir pažeidė kelis organus. Todėl buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas, bet mes jį sustabdėme ir ji dabar yra stabilios būklės, krisdama ji susitrenkė galvą todėl negalima jos lankyti, ji turi pailsėti suleidome jai migdomūjų kad ji išsimiegotų.- pasakė daktaras. Aš stovėjau ir klausiau. Galvoje vis sukosi žodžiai lūžęs šonkaulis, vidinis kraujavimas, sutrenkta galva..
- Be to iš kur pas ją tiek daug sumušimų? Ant skruosto matosi kad jai buvo trenkta, ir riešas raudonas ir pradeda formuotis mėlynė.- pasakė daktaras.
- Mes nežinome.. Ji tokia grįžo namo ir nieko mums nesakė, tada lipo laiptais į savo kambarį ir nukrito.- pasakiau aš.
- Na rytoj vidurdienį atvyks policija, ir jau nuo pietų ją galėsite lankyti. O dabar siūlyčiau važiuoti namo.- pasakė daktaras ir nuėjo.
- Aš nenoriu važiuoti namo ir palikti ją vieną čia.- pasakiau savo vyrui.
- Aš irgi nenoriu, tačiau Emanuel reikia pamiegoti. O čia nejauku.- kalbėjo jis.
- Aš liksiu jūs važiuokit namo pailsėti.- išgirdau vaikino balsą. Pakėliau galvą ir pamačiau Dolly draugą Josh.
- Bet gi tau rytoj į mokyklą,- pasakė Džef.
- Draugė svarbiau už mokyklą, jūs važiuokit namo pailsėkit o rytoj atvažiuosit. Be to pasakykit kaip ji laikosi.- pasakė Josh.
- Jai lūžo šonkaulis buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas bet jį sustabdė, jai sutrenkta galva, negalima jos lankyti iki rytojaus pietų.- pasake Džef.
- O varge.- pasakė Josh ir atsisėdo ant kėdės.- tai jūs važiuokit pailsėt. - šyptelėjo jis.
- Na gerai, ačiū Josh. - pasakiau.
- Ačiū, kad atvykai.- pasakė Džef ir paspaudė jam ranką. Išėjome iš ligoninės.

*Josh pozicija*

Prieš valandą grįžau iš varžybų, jaučiausi pavargęs ir nusivaręs nuo kojų kaip reikalas.
Gulėjau lovoje kai suskambėjo mano mobilus. Paimiau telefoną ir jame pamačiau Dolly vardą, pažiūrėjau į laikrodį 23:48val keista ji taip vėlai niekada neskambina..
- Klausau.- atsiliepiau kiek sutrikęs.
- Centrinė miesto ligoninė, atvažiuok.- išgirdau vyrišką balsą.
- Kaip suprast?!- sušukau bet išgirdau tik pyp pyp pyp..
Šokau iš lovos apsirengiau pirmus pasitaikiusius drabužius. Pasiemiau mašinos raktelius ir išskubėjau į ligoninę. Man drebėjo rankos nes nežinojau kas vyksta, ko man reikia į tą ligoninę. Gerokai viršydamas greitį lėkiau į ligoninę. Nuvažęvęs pasistačiau mašiną ir išlipęs nubėgau prie registratūros.
- Labas vakaras, ko ieškote?- paklausė jauna mergina sėdinti už stalo.
- Dolly Embreh.- uždusęs pasakiau.
- Savo merginos?- flirtuodama paklausė ji. Wtf koks jos reikalas!
- Ne tau žinot, sakyk palatą.- pasakiau.
- 508 palata, bet jos niekam negalima lankyti.- įžūliai pasakė ji.
- Ačiū.- pasakiau ir nubėgau prie lifto. Įlipau į jį ir paspaudziau 5, kai išlipau penktam aukšte pamačiau Dolly tėvus ir Emanuel Margaret rankose. Jie kalbėjo, kad nenori vykt namo.
- Aš liksiu, jūs važiuokit namo pailsėti- pasakiau jiems. Kelias minutes pakalbėjom ir įtikinau juos vykti namo.
Į galvą lindo įvairiausios mintys. Mąščiau kas jai galėjo atsitikti. Lūžęs šonkaulis, vidinis kraujavimas, galvos sutrenkimas.. Kas galėjo nutikti mano mažutei? Aš nieko nesupratau.. Kvailys, asilas.. vis keikiau save juk reikėjo paklausiti jos tėvų.. Visą naktį prasėdėjau prie palatos durų negalėjau užmigti dėl įvairiausių minčių kurios vis lindo man į galvą. Pažiūrėjau į laikrodį rodė 13:15val, nustebau kad jau tiek laiko prabėgo. Pakėliau galvą ir pamačiau ateinančius Dolly tėvus.

* Dolly pozicija *

Mane pakėlė tylus pypsėjimas šalia mano galvos..