Finally Happy

13 Dalis

Pakėliau savo ašarotas akis į vaikiną, į kurio krūtinę atsitrenkiau ir pamačiau Malik. Niekaip negalėjau nustoti verkt ir staigiai jį apsikabinau ir žliumbiau kaip maža mergaitė..
- Hey, ar tau viskas gerai?- pasakė apkabindamas ir paglostydamas nugarą jis. Aš tik papurčiau galva.
- Sprendžiu iš to kokia tavo nuotaika manau, kad tu tikrai nenori grįžti atgal į pamoką iš kurios išbėgai- pasakė jis. Pasistengiau kiek nurimti ir Šiek tiek aprimau ir nebeverkiau taip.
- Tikrai nenoriu ten grįžti..- pasakiau ir nuleidau galvą.
- Tai gal einam su manim į kokią kavinukę nes aš irgi nenoriu eiti į tą pamoką, nekenčiu tos mokytojos.- pasakė jis nusijuokęs.
- Na gerai, mieliau į kavinukę negu sėdėt šioj skylėj..- pasakiau aš.
- Tai šaunu, tada eime.- pasakė jis ir ruošėsi eiti.
- Oh ne., aš palikau klasėje savo tašę o joje viskas. Be to man reikia susitvarkyt nes manau visas makiažas nubėgo ir atrodau klaikiai.- nusijuokus pasakiau.
- Sutariam taip, aš einu į kklasę tavo daiktų o tu eik į tuoletą susitvarkyk, be to net neatrodai klaikiai.- pasakė jis ir šyptelėjo.
- Gerai. Bet tik nereikia čia melo.- pasakiau pavarčiusi akis ir nubėgau į tuoletą. Nusiprausiau visą makiažą kuris nutekėjo kai verkiau... Hm bet kodėl jis pakvietė mane į kavinę, juk galėjo nueiti vienas.. O dar paguodė mane visą apsiverkusią. Atrodžiau tikriausiai kaip pamišelė išlėkdama iš klasės.. Be to jis galėjo nustūmti mane į šalį ir nueiti.. Oh.. Bet nesusitarėm su Malik kur susitiksim.. Vis dėl to išėjau iš tuoleto ir ėjau prie mokyklos išėjimo ir pamačiau jį su mano taše.
- Na tai eime? - paklausė.
- Taip žinoma.- pasakiau ir paimiau iš jo savo tašę.
- Buvo nelengva klasėje ištvęrt visų žvilgsnius, įpač merginų. Girdėjau kai jos sako: o ir šitą gražuoliuką nusikabino..- o vaikinai mane žudė žvilgsniu. Galvojau gyvas neišeisiu.- pasakė jis ir nusijuokė. Aš nusijuokiau kartu ir vėl užėjo liūdesys.. Kodėl viskas vėl lyg kartojasi.. Aš labai bijau, kad visi sužinos kas buvo senojoje mokykloje dar nežinia ko ta Britany prikurtų.. O ji gi futbolo komandos pagrindinė šokėja savo komandos alfa.. Su peroksidine galva.. Ir ta jos teta kažkokia nesveika., juk negalima asmeninės informacijos teikti pašaliniams asmenims už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, ją laisvai galėtų nušalinti nuo darbo. Ir dar tie tos žiežulos žodžiai, kad mirtų visi kuriuos myliu.. Ji nesveika kažkokia , ją reikia uždaryti į kokį narvą ir neišleisti metus. Aš jei atkeršysiu už visą tai pačiai pirmai... Sužinos, kad ne su ta prasidėjo.. Na bent geras dalykas tas, kad neveltui lankiau kikboksą metus tad eau išmokus visus pagrindus ir tikrai apsiginsiu ir jei reikės sumušiu ją.. Aš nesu ištiželė ir gana man rodyti savo ašaras.. Ateis ta diena kai manęs atsiprašinės visi kas man ką blogo padarė.. Mano apmąstymus nutraukė ranka mojuojanti man prieš veidą.
- Ei! Tau viskas gerai? Tu lyg iškritus iš erdvės, tave gal buvo pagrobę ateiviai?- pasakė jis ir nusijuokė.
- Panašiai.- pasakiau šyptelėjus.
- Tai klausiau į kokią kavinę nori nuvažiuoti?
- Hm na žinai gal miesto pakraštyję yra tokia jauki kavinukė pavadinimu " Three cup" ten labai skani kava su karamele ir aviečių pyragas tiesiog pasakiško skonio.- pasakiau.- vieną kart kai klaidžiojai mieste, kažkaip sušalau ir pamačiau tą kavinukę ir iš kart nuėjusi į ją, pamėgau. Ten dirba labai miela ir draugiška senyva moteriškė, atrodo, kad kai ji pamato žmogų gali daug ką pasakyti apie tai koks jis esa ir visokių kitokių dalykėlių. Man ten patinka nes ten beveik nėra žmonių, nebent senukų poros, kurie labai mieli ir bendraujantys.- šypsodamasi pasakojau jam.
- Kai papasakojai iš kart noriu nuvažiuoti ten ir įsitikinti ar ten tikrai tokia puiki vieta kaip tu ir sakai. Bei tu neatrodai iš tų merginų kurioms patinka paprastumas.- pasakė jis nusijuokęs ir atrakino savo mašiną.
- Pamatysi tau ten patiks, na juk nereikia visiems rodyti savo vidaus nes taip žmones greičiau galima sužlugdyti..- pasakiai ir įlipau į mašiną, prisisegiau saugos diržą ir savo tašę padėjau ant galinės sėdynės. Visoje mašinoje galėjai užuosti jo kvepalus o tai mane ramino. Jis taip pat įlipo, prisisegė diržą. Užkūrė mašiną ir pradėjom važiuoti kavinukės link.
- Žinai? Bet Malik labai keistas vardas.- pasakiau susiraukusi. Jis garsiai nusijuokė ir per visą automobilį nuskambėjo jo gražus juokas. O aš nieko nesupratusi sėdžiu.. Hm kodėl čia jis juokiasi??
- Na Malik tai mano pavardė.- pasakė jis su šypsena ir žiūrėdamas į kelią. Aš nuraudau susigėdusi. Tai ir taip turėjo būt aišku juk nėra tokio vardo kaip Malik. Nu ir kvailė aš tik tais gėdos prisidariau..
- O tai koks tavo vardas?- paklausiau jo.
- Zayn.-pasakė jis šyptelėjęs.
- Labai įdomus vardas, tau tinka. Bei prie pavardės derinas.- kažkokią nesamonę suveblenau aš.
- Ačiū, o koks tavo vardas?- paklausė jis.
- Dolly, miela, kad nežinai mano vardo nes visa mokykla dabar tik ir teskamba apie mane..- pasakiau jam liūdnai šyptelėjus.
- Neliūdėk, tuoi nuvažiuosime į kavinukę ir ten galėsime pasikalbėti. Be to aš neklausau ką kiti žmonės kalba, jau geriau išgirsti tai iš pačio žmogaus o ne taip kad prisiklausai paistalų ir jau pradeda nebepatikt žmogus apie kurį prikalbėjo, ir tas žmogus lieka atstumtas, o man nepatinka tokie dakykai tad aš stengiuos susipažinti su žmogumi, pažinti jį tikrajį o ne tokį apie kurį prikalbėjo kiti.- pasakė jis.
- Tu protingai mąstai, jau galvojau tokių vaikinų nėra, na pažystu vieną, bet visiem rūpi ką apie žmogų pagalvos kiti o ne ką pats galvoji- pasakiau aš.
- Kas tiesa tas ne melas.- pasakė jis ir aš šyptelėjau. Jis įjungė radija ir per ją užgrojo mano mėgstama daina. Aš tik atsisukau į langą ir pradėjau mąstyt apie nereikšmingus dalykus.
- Na štai jau atvažiavome, manau bent.- pasakė jis. Aš pažiūrėjau per langą į kavinukę ant namo kampo.
- Taip mes kaip tik čia.- pasakiau jam. Išlipom iš mašinos ir nuėjome į vidų.
- O sveika mieloji! Kaip laikaisi? Labai pasiilgom tavęs Dolly! Kur buvai dingusi kelias savaites? Bei kodėl tu ne mokykloje? Ir ar tai tavo vaikinas?- paklausė ji begalės klausimų, parodė į Zayn ir stipriai mane apkabino.
- Ne Lucresia, jis yra mano draugas Zayn, mes mokomės vienoje klasėje, na buvo kai kas nutikę bet tai papasakosiu kai atvyksiu čia viena ir apie mokykla taip pat. Be to ir aš jūsų labai pasiilgau per šias kelias savaites- pasakiau jai ir taip pat apkabinau.
- Na gerai mieloji pasikalbėsime kitą kart, tai kaip visada karamelinės kapučino ir aviečių pyrago? - paklausė ji nusišypsojusi.
- Taip jūs mane pažystate kaip nuluptą.- pasakiau jai nusijuokusi.
- O tau ko mielasis?- paklausė ji Zayn.
- Aš manau irgi to paties.- pasakė jis šyptelėjes drovia šypsena.
- Būtinai!- pasakė šūktelėjusi ji. Ir nuėjo į virtuvę. Palaukėme kol atnešė mūsų užsakymus ir pasiemę savo kapučiną ir pyragą nusinešėmę prie laisvo staliuko.
- O žinai, čia tikrai labai jauku.- pasakė Zayn nusišypsojęs.