28 Dalis

360 18 0
                                    


Praėjo savaitė po to įvykio mokykloje. Per pastarąsias dienas nieko įpatingo nenutiko. Tik pripratau prie Emanuel auklės, labiau susipažinau su Kevin jis visai mielas vaikinas kaip būnu su juo apima toks jausmas, kad senai jį pažystu. Na, o Zayn. Jis kažkur dingo. Pasiilgau jo, ir klausiau Josh gal jį matė ar apie jį kažką girdėjo bet nieko. Apie jį niekas nežino. Jaudinuosi dėl jo, gal jam kas nutiko.. Britany kaip niekad tyli net nepažiūri į mane mokykloje, iš vis mokykloje niekas į mane keistai nebežiūri nesako man jokių replikų. Tikiuosi viskas taip ir liks. Šiandien sapnavau močiutę ir ji man sakė, kad būti namie. Keistas sapnas bet manau tai dėl to, kad dažnai ją prisimenu o vakar buvau ir prie jos kapo. Jaučiuosi kažkiek geriau po visu nesamonių, nes apsipratau prie naujosios rutinos. Šiandieną kaip niekad šiltas oras. Užsidėjusi šortus ir maikutę išėjau į mokyklą. Šiandien tik keturios pamokos ir lengvos todėl manau greit praeis. Nuėjusi į mokyklą pasisveikinau su Josh ir Kevin. Atbuvusi visas pamokas patraukiau namo. Iki šešių valandų mokiausi ir sumaniau nueiti į kiną šiandien kaip tik San Andreas filmo premiera.
Nuvažiavusi su taxi į miestą nuėjau į prie kino kasos ir nusipirkau bilietą. Nuėjusi į salę atsisėdau gale prie kažkokios merginos ir sukaupiau dėmesį į ekraną. Filmas yra tikrai geras, daug veiksmo, ir įtraukiantis. Po filmo sumaniau nesikviesti taxi ir eiti ilgesniu keliu namo. Nors jau kiek sutemę bet nemanau, kad kas nors baisaus nutiks. Oras labai gaivus, pro šalį važiuojančios mašinos apšviečia man kelią. Pasukusi į nuošalesnę gatvelę ėjau tarp daugiabučių. Praėjusi už apgriuvusio daugiabučio kampo išgirdau kažkokį šnaresį ar balsą. Priėjau truputį arčiau.
- Prašau paleiskite mane, aš nieko apie juos nežinau. Aš tik ėjau gatve o jūs..- Jos balsas nutrūko ir pasigirdo garsus pliaukštelėjimas. Ir merginos verksmas. Lėtai prisispaudžiau prie sienos ir ėjau artyn.
- Nemeluok mums kale mes žinome, kad pažysti Feiden gaują.- išgirdau storą vyrišką balsą. Kažkokios pažįstamos merginos juokas nuskambėjo iš ten kur sklido visi tie garsai.
- Nesigailėk jos Džetai.- Pasakė kažkokia mergina. Kur man girdėtas jos balsas? Aš ją tikrai pažįstu..
- Aš sakau, kad nieko nepažįstu. – pasakė ta mergina kuria buvo sučiupę.
- O aš sakau nemeluok nes baigsis taip.- Išgirdau vyrišką balsą. Ir staiga išgirdau jos klyksmą. Nieko nelaukusi išlindau iš už kampo ir nubėgau ten. Pamačiau kažkokią blondinę su kapišonu kuris dengė pusę jos veido ji išsišiepusi žiūrėjo į smulkę merginą kurią laikė kokių dvidešimties metų vyras. Pribėgusi pastūmiau tą vyra ir jis pasimetęs paleido merginą.
- Bėk greičiau ! – sušukau jai ir ji pradėjo bėgti. Staiga pajaučiau kad kažkas sučiupo man už rankos ir stipriai paspaudė. Susiraukiau nuo skausmo ir bandžiau ištraukt ranką.
- Nesistenk mergužėle. Gelbėji savo draugužę? O už tai kad mane pastūmei kentėsi.- Pasakė jis nusijuokęs ir su kita ranka paime man už peties.
- Paleisk mane šlikštyne.- spjoviau žodžius jam į veidą. Ir bandžiau ištraukt ranką.
- Mane yra ir baisiau vadine. Tai gal tu kalbėsi ir pasakysi viską ko nepasakė tavo draugė?- Pasakė jis nusijuokęs.
- Atsiknisk. Aš net nesuvokiu apie ką tu čia šneki.- Pasakiau piktu balsu.
- Tik nereikia apsimetinėti mergyt. Jūs visos tai darot. O dabar klok viską apie gaują.- Pasakė jis priartėjas prie manęs. Aš tylėjau ir nutaikiusi tinkamą proga spyriau tiesiai jam į tarpukojį, jis surėkė kai išprotėjas ir suklupo ant žemės.
- Tu kale! Britany, neleisk jai pabėgti.- sustaugė jis.
Pasisukau bėgti ir pajutau kaip kažkas aštraus įsirėžia į mano pilvą. Surikau bet vistiek bėgau ašaros liejosi iš mano akių. Britany! Tai ta kalė čia įsipainiojusi. Bėgau kažokia gatvele. Girdėjau už savęs šūksnius ir keiksmus. Nors labai skaudėjo pilvą bet bėgau tiek kiek pajėgiau pastebėjau kad aš kraujuoju bet neturiu laiko tam susitvarkyti. Įbėgau į kvartalą kur daug prabangių namų. Pribėgusi prie trečio namo nukritau ant pievutės, sukaupusi visas jėgasatsistojau ir nubėgau prie durų ir stipriai pabeldžiau ir su nerimu laukiau kol kas nors jas atidarys. Staiga prasivėrė durys ir išgirdau pažystamą balsą.
- Taip?- pasakė.
- Padėkite man prašau..- pasakiau ir susmukau į vaikino glėbį.
- Dolly?-Išgirdau Zayn balsą ir atsijungiau.

Finally HappyWhere stories live. Discover now