Finally Happy

23Dalis

*Zayn pozicija*

Pats netikėjau, kad tai vyksta. Kad aš jos lovoje su ja. Kaip gera kai ji yra mano glėbyje. Tikrai manau, kad ji man patinka, ji tokia miela graži ir protinga tik man jos gaila dėl visko kas buvo jai nutikę, o dar ir dabar tėvai ją paliko su mažu broliuku.. Tikrai padėsiu Dolly jeigu jei reikės mano pagalbos. Kai ji užmigo aš niekaip negalėjau numigti nes vis mąščiau kodėl aš? Juk ji gali pasirinkti bet ką ką tik nori. Be to aš esu nelabai geras vaikinas po to viso įvykio su mama. Vis dar rūkau ir jei ne Dolly būčiau ėjas į klubą nusigert ir permiegot su kokia kekše... Bet taip džiaugiuosi, kad ji man parašė, ji verčia mane norėti būti geresniu vaikinu, dar niekada man taip nerūpėjo jokia mergina. Bet kaip pasirodė Dolly atrodo aš noriu su ja ištisai būti ir ja rūpintis bei saugoti nuo visų. Dar ta Britany nuo jos visos šios nesamonės ir prasidėjo. Jei ne ji tai Dolly nebūtų nuteikta prieš visą mokyklą. Gal aš esu šiek tiek ir savanaudis nes iš dalies džiaugiuosi, kad Britany yra nes jei ne ji mes su Dolly nebūtume taip artimai susipažinę toje kavinukėje. Jau po pirmos penkiolika ir tik dabar jaučiuosi tikrai apsnūdęs...

*Dolly pozicija*

Pabudau ryte nuo kažkieno balso pasivarčiau lovoje ir supratau, kad esu viena.. Ohh Aš visa tai turbūt sapnavau.. Gaila tai buvo tobulas sapnas.. Bet staiga mano apmąstymai apie sapnus trūko ir išgirdau kažką labai gražiai dainuojantį. Vis dar užsimerkus susiraukiau ir lėtai pramerkiau vieną akį. Pamačiau Zayn o jis ant rankų laikė Emanuel ir jam dainavo. Aš nesapnavau kad Zayn čia yra!!! Tai atrodo taip mielai. Nusišypsojau ir atsisėdau lovoje. Į mane pasisuko Zayn.
- O jau atsikėliai.- Nusišypsojas pasakė jis.
- Taip, išgirdau tave dainuojantį, o tavo balsas tikrai labai gražus.- Pasakiau ir nusišypsojau.
- Na ačiū, kažkada lankiau muzikos mokyklą.- susigėdęs pasakė jis.
- Kiek dabar valandų? Ir kiek laiko jūs nemiegate?- paklausiau aš susiraukus.
- Na jau 10:40 val. O mes kokią valandą nemiegame.- Pasakė Zayn. Aš greit šokau iš lovos nes prisiminiau, kad pas mane turi atvykti išsirinktos auklės.
- Kažkas nutiko? Kur taip skubi?- Paklausė Zayn susiraukęs.
- Na 11:00 pas mane turi ateiti auklės kurias išrinkau bus kaip apklausa dėl darbo. Nes negaliu palikti Emanuel vieno.- Pasakiau jam ir nubėgau į vonią rengtis. Greitai apsirengiau, susišukavau plaukus, išsivaliau dantis ir nusiprausiau veidą. Oh jaučiuosi daug geriau. Išėjau iš vonios.
- Žinai eime į virtuvę reikia ką nors suvalgyti.- Pasakiau Zayn. Jis linktelėjo ir šyptelėjas nusekė mane į virtuvę kartu nešdamasis Emanuel.
- Net nežinau ką čia greito paruošus.- Sumurmėjau susiraukusi ir per namus nuskambėjo durų skambutis.
- Tu eik atidaryk duris, o aš ką nors paruošiu.- Pasakė Zayn, aš linktelėjau ir nuėjau atidaryti durų. Už jų stovėjo moteris maždaug 36 metų ji neatrodė labai guvi ir miela.
- Sveiki aš čia atvykau dėl auklės darbo.- Pasakė griežtai. Ir iš kart jos tonas man nepatiko.
- Labas rytas. Taip, užeikite - Pasakiau ir plačiau atidariau namų duris. Ji įėjo ir pasakiau, kad sektų paskui mane į svetainę.
- Na taigi pradėkime.- Nusišypsojusi pasakiau.
- Na aš esu Loria, man 37 metai, turiu metus darbo patirties su vaikais. Esu gan griežta ir vaikas būna auklėjamas griežtu būdu. Be to norėčiau pamatyti ir vaiką.- Pasakė ji be jokios šypsenos o žiūrėdama rimtu žvilgsniu. Neee šita man tikrai nepatinka, atrodo lyg kokia kalėjimo prižiūrėtoja.
- Zayn! Gali atnešti Emanuel?- sušukau ir išgirdau žingsnius. Tarp duryje pasirodė Zayn su Emanuel ant rankų.
- Jau pratinat tokį mazgių prie nešiojimo?- pasakė ji. Wtf? Mazgių? Ji gal debilė? Kaip ji drįsta?
- Atsiprašau, kaip jūs pavadinote Emanuel?- pasakiau piktai.
- Manau girdėjai mieloji. Vaikam šiurkštumas pradeda subręsti. Ypač turčių vaikučiams.- Nusijuokė ji. Jau galvojau trenksiu jai iš ko nors per tą kvailą jos snukį ir išmušiu tą kvailą šypseną.
- Atsiprašome bet norėčiau, kad išeitumėte.- Pasakiau susitvardžiusi.
- Na kaip norite vaikai, reikėjo naudoti apsaugas nebūtumėte prisidarę vaikų ir nereikėtų jums jokios auklės.- Pasakė ji ir atsistojo. Čia jau viršūnė!! Kokia ji kalė!
- Emanuel nėra mūsų vaikas.- Pasakiau piktai.- Be to nešdinkitės iš mano namų.- Piktai pasakiau ir atsistojau. Ji pasivalė sijoną ir papurčiusi savo kvailą galvą išėjo per duris.
- Tikra kalė.- pasakė Zayn. O aš linktelėjau.
Jau yra dvylika valandų ir dar neradau tinkamos auklės broliukui. Nuėjusi į viruvę pajaučiau blynų kvapą, nuėjusi prie šaldytuvo išsitraukiau pakelį sulčių ir isipylusi į stiklinę jas išgėriau.
- Nesijaudink, tikrai surasi kokią gerą auklę Emanuel.- Pasakė Zayn, jo visi marškiniai buvo miltuoti. Kaip ir visas Emanuel. Nusijuokiau nes jie atrodė tokie juokingi bet ir labai mieli. Staiga išgirdau durų skambutį. Padėjau stiklinę ir nuėjusi atidariau duris už jų stovėjo miela moteriškė jai kokių 50 metų ji atrodo tikrai patikima ir gera.
- Sveika mieloji ar jūs ieškote auklės?- Mielu balsu paklausė ji ir nusišypsojo.