Finally Happy

17 dalis

Su Josh nuėjome į mano kambarį ir iškart kritau į lovą. Ohh aš jos taip pasiilgau..
- Kažkas pavargo.- nusijuokęs pasakė Josh.
- Tu net nenutuoki - sumurmėjau aš.
- Tai papasakok kur buvai ir kodėl tokia pavargus?- paklausė jis smalsiai žiūrėdamas į mane.
- Na šiandien mokykloj mane užsipuolė Britany dėl Tim ir pradėjo negražiai kalbėt apie Emanuel ir mano mamą o pabaigoje pasakė, kad žino apie senąją mokyklą.- liūdnai kalbėjau aš.- tada išbėgau iš klasės ir atsitrenkiau į Zayn jis pasikvietė mane į kavinukę, aš sutikau nes į klasę grįžti tikrai nenorėjau. Tai nuvykome į kavinę ir ten pasikalbėjom, tada iš nežinia kur išdygo Britany ir pradėjo šnekėt, kad Zayn jos vaikinas ir panašiai nors toks net nėra ir man trenkė, aš paimiau jai už rankos išsivedžiau į lauką ir susimušėm nes negražiai apie mano šeimą kalbėjo.- pasakiau. Nežinau kodėl bet nutylėjau apie bučinį. Nežinau kodėl nenorėjau, kad Josh apie tai žinotų. Josh man kaip viresnysis brolis jis labai mane saugo.
- O kas tas Zayn? -Paklausė jis.
- Na, gi čia tas vaikinas kuris mane išgelbėjo nuo Tim.- šyptelėjau.
- Aišku, o tai kodėl jis stovėjo ir nebandė jūsų išskirti?- paklausė jis susiraukęs.
- Na manau jis buvo labai pasimetęs, nes sutrikęs vis žiūrėjo į mus.- Pasakiau jam.
- Hm. Bet reikėjo ateiti pas mane ir pasakyt, kad Britany kibo prie tavęs, būčiau pakalbėjes su ja.- pasakė jis ir prigulė šalia manęs.
- Tai nieko tokio, sakė Britany, kad mano gyvenimą pavers pragaru.- nusijuokusi pasakiau.
- Dolly?- paklausė atsisukęs į mane.
- Mh?- sumurmėjau.
- Kodėl man atrodo, kad kažko man nesakai? Ir susipykusi su Britany turėtum būti pikta o esi laiminga.. Tai? - paklausė jis, o aš sustingau ir pasimečiau.. Veltui tai slepiu nuo Josh, jis mane per daug gerai pažysta.
- Hm, na, nežinau kodėl norėjau nuo tavęs tai slėpti, galbūt bijau..- pasakiau susigūždama. Josh uždėjo ranką man ant peties ir paglostė.
- Nereikia manęs bijoti- pasakė švelniai jis. Sukaupiai visą drasą ir giliai įkvėpiau.
- Aš pabučiavau Zayn- greit pasakiau ir užsidengiau veidą nes bijojau pamatyti jo rekciją.
- Ei ataidenk veidą.- pasakė jis o aš pažiūrėjqu pro tarpelį. Jis buvo šiek tiek susiraukęs bet šyptelėjo pamatęs, kad atsidengiau veidą.
- O kodėl jį pabučiavai?- paklausė jis
- Na Britany vis nesiliovė kalbėt, kad jis yra jos ir aš jį pabučiavau ir tada ji sakė, kad kovos su manim dėl jo.- pasakiau jam.
- O patiko bučinys?- paklausė jis.
- Labai.- pasakiau ir nuraudau.
- Hmh, na aišku man jau reikia eiti, už valandos man į sporto salę- pasakė jis atsistodamas, galėjau justi susierzinimą jo balse. Hm ko jis susierzino..
- Kodėl tu susierzinęs?- paklausiau jo pakėlusi antakį.
- Aš nesusierzinęs, tik man nelabai patiko, kad pabučiavai tą vaikiną, aš nenoriu, kad tave kas nors įskaudintų. - jis pasakė švelniai ir priėjęs mane apkabino, paglostė man plaukus ir pabučiavo į viršugalvį.
- Na o darbar aš tikrai turiu eiti.- pasakė jis ir paleidęs mane šyptelėjo.
- Iki.- pasakiau
Visą dieną pranuobodžiavau, žaidžiau su Emanuel, sėdėjau prie kompiuterio ir ruošiau namų darbus. Anksti nuėjau miegoti. Pabudau ryte nuo žadintuvo garso, jis mane taip erzina, paimiau pagalve ir mečiau į žadintuvą išgirdau *dunkst*, man pavyko jį numušti. Oh yeah baby!! Bet vis gi Išlipau iš lovos nuėjusi nusiprausiau ir apsirengiau, pasidažiau ir susidėjau knygas, išėjau iš kambario. Nuėjau į virtuvę iš šaldytuvo išsitraukiau sūrelį ir indelį jogurto. Greit viską suvalgiau ir išėjau į mokyklą.
- Hey! Dolly! Šok pavešiu!- šūktelėjo kažkas. Pasukau galva į karę ir pamačiau Zayn sėdintį automobilyje. Nusišypsojau ir nuėjusi įsėdau.
- Labas. - pasakiau šyptelėjus ir apkabinau ji, jis šiek tiek pasimetė bet šyptelėjo.
- Sveika, kaip miegojai?- paklausė jis su šypsena žiūrėdamas į kelią.
- Visai neblogai o tu? - paklaisiau.
- Gerai, vakar kai grįžau namo pas mane namie buvo Britany. - pasakė jis susiraukęs.
- Ka ji ten veikė?- paklausiau pakėlusi antakį. Jis atsiduso.
- Ji prikalbėjo mano mamai, kad yra mano mergina, kad aš ją išdaviau bla bla bla. O, kad aš nesutariu su mama tai man visiškai nerūpi ką ji sako.- pasakė.
- Bet ji tai tikrai kvaila.. Mane juokina jos beviltiškumas. Dar tie peroksidiniai plaukai viską pasako.- nusijuokus pasakiau.
- Faktas. Na jau atvažiavom, dabar bus keistų žvilgsnių vakarėlis. - pasakė jis nusijuokęs. Išlipom iš mašinos ir kaip jis ir sakė visi mus pasitiko keistaia žvilgsniais ir kažką murmėt pradėjo. Aš visiškai nekreipiau į tai dėmesio ir nuėjau pie mokyklos durų, Josh manęs jau laukė.
- Sveika, galėjai paprašyt ir aš bučiau paėmęs ir atvęžęs tave į mokyklą.- pasakė.
- Hm, aš jau ėjau į mokyklą ir Zayn mane pasisiūlė pavežti. Tai ir sutikau- pasakiau. Jis sumurmėjo kažką panašaus į aišku ir apkabino mane. Nuėjome į mokyklą ir visi į manę spoksojo ir juokės, aš pasijaučiau nepatogiai ir prisiglaudžiau prie Josh šono.
- Kas atsitiko?- paklausė Josh stebėdamas mane.
- Jie visi mane stebi.- pasakiau. Nuleidau galvą į žemę ir pamačiau tokį sasiuvinį kaip ir aš turiu. Pasilenkiau pakėliau ir atverčiau pirmą puslapį jame buvo užrasyta kad tai mano sąsiuvinys, susiraukiau ir pažiūrėjau į Josh. Toliau ėjau ir iki mano spintelės buvo nuklotas takas mano knygom ir sąsiuviniais, eidama viską rinkausi ir laikiau ašaras.. Nenoriu apsiverkt man reikia būt stipriai. Kai su Josh priėjom mano spintelę ant jos buvo raudonai užrasyta: karas tik prasideda. Iš kart supratau kieno darbas.
- Britany- piktai pasakiau.