Finally Happy

30 Dalis

Skubėjau tamsiomis gatvėmis į Dolly namus. Reikia pranešti auklei kas nutiko, manau ji bus susijaudinusi, tikiuosi prižiūrės Emanuel per naktį. Taip skubėdamas jau būčiau praėjas jos namą. Priėjau prie durų ir paspaudžiau skambutį. Neilgai palaukus, senyva moteriškė atidarė duris.
- Labas vakaras, aš čia dėl Dolly.- Pasakiau.
- Labas mielasis, gal žinai kur ji yra, aš jau norėčiau eiti namo bet ji dar negrįžo o vaikučio vieno negaliu palikti.- Susirūpinusi kalbėjo ji.
- Na tame ir bėda.. Ji yra ligoninėje. Aš turiu prašymą gal jūs galite prižiūrėti Emanuel per naktį?
- Kas jai atsitiko? Žinoma prižiūrėsiu jį.- Pasakė ji.
- Mes patys nežinoime kas jai nutiko ji atbėgo prie mano durų ir apalpo man ant rankų. Pas ją pilve yra durtinė žaizda.- Pasakiau.
- O viešpatie, tikiuosi viskas bus gerai.- pasakė ji liūdnai.
- Tikėkimės. Na aš eisiu pailsėti, jei ko prireiks skambinkit, užrašysiu savo numerį.- Pasakiau jai.
- Būtų gerai vaikeli. O kas tu esi Dolly?- paklausė ji.
- Aš jos vaikinas.- Pasakiau užtikrintai.
- Rūpinkis ja, gerai?
- Duodu žodį jog rūpinsiusi.- pasakiau ir prašiau jai savo numerį ant lapelio kurį davė.
- Labanaktis.- Pasakiau ir jai uždarius duris pradėjau eiti namo.

*Dimerty pozicija*

Bėgau gatve nuo mane persekiojusios gaujos. Ji niekaip nuo manęs neatsikabina. Dar ta kalė Britany bandė įvyliot į jų spastus. Nubėges už namo kampo prisiglaudžiau prie sienos ir bandžiau nusiraminti.
- Aš nežinau kur jis pabėgo!- kažkuris iš jų sušuko.
- Jei jūs jo nerasit jūs lavonai.- Išgirdau storą vyrišką balsą, manau tai Džetas. Atsargiai pažiūrėjau per kampą. Taip Tai Džetas o prie jo šono prilipus Britany. Tikra kalė. Girdėjau ji šiandieną padūrė merginą. Tos sūkos vieta tik kalėjime. Ir plius tai, kad ji platina narkotikus. O mano darbas neįleisti narkotikų siuntų į miestą.
- Jis tikrai negalėjo toli nubėgti.- pasakė Britany.- Aš jį gerai pažįstu jis kažkur slepiasi.
- Na jis tikras bailys, kad bijo. Per jį šiandien praradom vieną svarbią siuntą už ją visi būtume gave po 10 gabalų. Tad geriau suraskit tą šunsnukį kad galėčiau gerai išspardyti jo subinę. – Pasakė Džetas.
Lėtai atsitraukiau nuo sienos ir pradėjau slinkti tolyn. Kai nuslinkau iki namo krašto pažiūrėjau ar niekas manęs nemato ir pradėjau bėgti. Nubėgęs keturis kvartalus atsitrenkiau į kažkokį vaikiną ir jau išsigandau, kad jis iš Teidon gaujos (Džeto).
- Vou vou kur taip skubi?- Paklausė vaikinas.
- Hey. Mane gaudo. Gal tu netoliese gyveni? – paklausiau jo.
- Kitoi gatvei mano namas.- pasakė tamsiaplaukis.
- Gal galiu pas tave pasislėpti? kol viskas nurims.- paklausiau jo.
- Žinoma, bet tikiuos tu ne iš kokios gaujos žinai. Neapvogsi manęs. - Pasakė nusijuokęs jis.
- Ne.- pasakiau su šypsena.- gal galim paskubėt nes jei suras mane bus nepyragai.
- Gerai eime.- Pasakė jis.

*Zayn pozicija*
Skubėjau su tuo vaikinu pas save į namus, nors aš jo nepažįstu bet jis atrodo tikrai išsigandęs, ir kad ir kokios aplinkybės bet atrodo patikimas.
- Bet kai būsim pas mane privalėsi papasakot kas toks esi ir panašiai nes man šūdo užtenka i taip šiandien mano merginą kažkas padūrė.- Pasakiau.
- Gerai žmogau. Sakai padūrė?- paklausė jis
- Taip į pilvą.- pasakiau.
- Manau žinau kieno tai darbas.- Pasakė jis. Likau šiek tik sutrikęs.
- Turėsi man papasakot. Štai mano namas.- pasakiau. Priėjau ir atrakinęs duris įleidau jį ir įėjau pats.
- Gražus namas.- Pasakė jis.
- Ačiū.- pasakiau nusiėmiau striukę ir pasikabinau, nusioviau batus. Jis padarė tą patį.- Jauskis kaip namie, gal nori alaus?
- Ne ačiū aš negeriu.- pasakė jis.
- Tada gal kavos?- Paklausiau?
- Žinoma.
- Aš dar nežinau tavo vardo?
- Dimerty. O tu?- pasakė.
- Zayn. Malonu.- pasakiau ir paspaudžiau jam ranką.