Free // z.m. ✓

-5-

"Aš tikiuosi tu nejuokauji." ji pasakė.

"Nejuokauju. Aš visiškai rimtai." pasakiau. Nežinau kodėl, bet ji verčia mane jaudintis ir tai nėra gerai. "Gal galėtumėt man padėti išrinkti jai žiedą?"

"Žinoma." ji nusišypsojo ir priėjusi apkabino manę.

"Um." priglaudžiau savo delnus prie jos nugaros ir nežinojau ką daryti.

"Aš verčiu tave jaustis nejaukiai?" ji paklaus atsitraukus paklausė.

"Taip." linktelėjau.

"Gerai." ji patapšnojo man per petį. "O dabar važiuojam pirkti žiedo."

*-*-* MIA *-*-*

"Ir džiaugsiuosi." pasakiau ir pasukau link tualetų.

Jasmina tiesiog ėda mano nervus. Aš koledže dar tik antra diena ir jau noriu ją užmušti. Ji mano, kad Zayn mane paliks dėl jos? Tada ji turės skaudžiai nusivilti, nes Zayn mano ir jis mane myli.

Bet ji sako tiesa? Jei Zayn iš tikrųjų manęs nebenorės? Dabar kai mano kūnas pilnas randų jis gali pradėti manyti, kad aš negraži ir, kad Jasmina gražesnė. Tada jis nuspręs mane palikti. Ne gana to jis iš manęs atims vaikus.

Mia dėl Dievo meilės. Subariau save. Zayn mane myli. Jis manęs nepaliks dėl kažkokios kalės. Jis manęs nepaliks, jis manęs nepaliks. Dieve kaip aš jos nekenčiu, kad ji privertė mane jaustis nepasitikinčia savimi.

"Atsiprašau, kad sutrukdžiau." kažkam ištarus pažvelgiau į durų pusę ir pamačiau merginą.

Ji turėjo juodus plaukus, vilkėjo jai per dideliu mėgstinių ir plėšytais džinsais. Ji turėjo akinius ir jos plaukai buvo surišti į uodegą.

"Ką?" pažvelgiau į savo rankas ir pamačiau, kad mano dešinės rankos krumpliai kruvini. Pakėlusi akis į veidrodį pamačiau, kad į jį trenkta. "O."

"Aš sugrįšiu vėliau." ji apsisuko.

"Aš jau baigiau." pamėginau nusijuokti, bet ne kas gavosi. "Aš atsiprašau, man tiesiog reikėjo išsilieti."

"Ne, nieko tokio." ji pasakė. "Aš atsiprašau, kad sutrukdžiau."

"Gerai, kad sutrukdei." pasakiau ir nusišypsojau. "Aš Mia."

"Brooklyn." ji nusišypsojo.

"Gražus vardas." pasakiau ir su popieriniu rankšluosčiu mėginau nuvalyti veidrodį.

"Tavo gražesnis." ji priėjo ir padėjo man valyti.

"Nieko tokio." nusišypsojau ir toliau valiau. "Čia niekis."

"Nepanašu į nieką." ji susiraukė pažvelgusi į mano krumplius.

"Na, bet niekis." pasakiau.

Tiesa mano krumpliai kraujavo ir neatrodė, kad artimiausiu metu nustos. Gyliai įkvėpiau ir pakišau delną po po kranu ir leidau šiltam vandeniui jį nuplauti.

Ištraukusi ranką pradėjau valyti popierinių rankšluosčių ir galiausiai kraujavimas pradėjo lėtėti.

"Na ir ilgai tau čia kraujavo." Brooklyn pasakė pažvelgusi į mano krumplius.

"Jo." pasakiau.

"Na gerai aš jau eisiu." ji išmetė šiukšles, kurias turėjo rankoje ir pradėjo eiti link durų.

"Palauk." sustabdžiau ją. "Ar tau nieko nereikėjo, kad čia atėjai?"

"Aš atėjau paverkti, bet tavo dėka aš to nepadariau." tai pasakiusi ji dingo išėjusi pro duris.