Free // z.m. ✓

-10-

"Kaip gyvenimas?" jis atsirėmė į savo mano kėdę ir kojas užkėlė ant stalo.

"Ko tau čia reikia?" suurzgiau.

"Šiaip atvykau savo mergaitės, kuri jau išvyko į koledžą, tai dabar man nieko nereikia." jis pakreipė galvą į šoną.

"Tu tikriausiai žinai, kad aš dabar pat galėčiau tave nušauti, taip?" paklausiau iš už kelnių išsitraukęs ginklą.

"Žinoma, kad žinau, aš nedurnas." jis nusijuokė. "Todėl tu man leisi ramiai išeiti arba sakysis ate, ate savo mažiausiam. "Mark atsistojo ir pradėjo eiti link durų." Pasakyk Miai, kad ateitu pas mane jei nori dar pamatyti tą benkartą."

Pasakęs jis dingo pro duris, o aš likau stovėti kaip įbestas. Jis negalėjo paimti Jake, aš būčiau girdėjęs per aparačiuką, nebent jie sumaišė ir paėmė Hunterį.

"Mėšlas. " nusikeikiau ir išbėgau iš kabineto. "Reya!"

*-*-* MIA *-*-*

Įėjusi į koledžą nuėjau link kabineto kur vyks pirma pamoka. Jasminos nesimatė ir tai privertė mane susimąstyti. Nejau jai jau atsibodau? Bet ne, tai ne Jasminos būdas, greičiausiai ji kažką rezgą.

Nuvijusi mintis apie Jasmina pasiekiu kabinetą ir įeinu į vidų. Aš vėluoju kelias minutes todėl visi atsisuka į mane.

"Atsiprašau už pavėlavimą." greitai pasakau ir jau noriu eiti link savo vietos bet dėstytojo balsas mane sustabdo.

"Tave kvietė direktorius." dėstytojas sumurma.

"O." nustebau. "Gerai." apsisukau ir išėjau iš klasės.

Ko galėtu direktorius iš manęs norėti? Aš jo dar nebuvau sutikus, už jį su manimi kalbėjo jo pavaduotoja, todėl net neįsivaizduoju ko jam gali reikėti. Gal pamiršau kokios popierius pasirašyti?

Papurčiau galvą ir gyliai įkvėpusi pasiekiu direktoriaus kabinetą. Pakeliu ranką ir pabildenu pora kartu.

"Užeikit." balsas girdėtas.

Atidariau duris ir įėjusi sustingau. Priešais mane už stalo sėdėjo Jack. Mano dėdė Jack.

"Dėde." nustebau.

"Mia." jis atsistojo ir apėjo stalą.

Uždariau duris ir pribėgusi jį apsikabinau. Su Jack nesimačiau jau kelis mėnesius, nes jis buvo išvažiavęs į užsieni su savo komanda.

"Ką čia veiki?" paklausiau atsitraukusi.

"Vykdau užduoti." jis mane paleido.

"Kokia?" nuėjau atsisėsti į kėdę priešais jo stalą, o jis į atsisėdo į savąją.

"Mark Roners." aš tik dabar pirma karta išgirdau Mark pavardę. "Jis įtariamas narkotikų pardavinėjimų mokyklose, per jo pakalikus. Daug nežinom, bet bandysim išsiaiškinti daugiau. Kaip tau sekasi?"

"Be to, kad jo dukra Jasmina nori man atkeršyti ir be to, kad pradėjau sulaukti jo skambučių, nieko naujo." paprastai atsakiau.

"Jis tau skambinėją?" Jack surimtėjęs paklausė.

"Syki skambino ir syki rašė žinutę. Jo dukra jam pasakė, kad nori man atkeršyti tai jis jai padeda." su pirštais perbraukiau per plaukus.

"Už ką jie tau keršija?" jis paklausė ir aš atsidusau.

"Mark turėjo sūnų, Aiden. Jis ketveriais metais vyresnis už Jasmina." gyliai įkvėpiau. "Jis sužinojo, kad jo tėvas yra mano patėvis ir kažkas jam pasakė, kad Mark mane... skriaudė. Jis vėlai naktį įsėdo į mašiną ir per stiprų lietų išvažiavo padėti man. Iš to kiek girdėjau ryte jo mašiną rado sumaitotą miškelį. Tyrėjai pasakė, kad kai jis norėjo stabdyti buvo per slidu ir jis nuslydo nuo kelio. Jo žuvo vietoje. Dabar Jasmina kaltina mane dėl to."

"Bet tai juk ne tavo kaltė." jis pakreipė galvą.

"Tu jai tai paaiškink." atsirėmiau į kėdę. "Man nuo visko jau galvą skauda."

"Žinau, kad tau tikriausiai nepatiks, tai ko paprašysiu, bet aš nežinau ko daugiau paprašyti." Jack atsipūtė ir aš pažvelgiau į jį.

"Aš klausaus." pasakiau.

"Mums reikia kažko iš mokinių, kad stebėtų kitus. Kadangi aš nieko daugiau nepažįstų taip gerai, kad pasitikėčiau..." jis nutęsė.

"Tu nori, kad tai padaryčiau aš." pakėliau antakį ir jis linktelėjo. "Gerai, ką man reikės daryti?" paklausiau ir jis atidarė viena iš stalčių.

Jis man davė fotoaparatą ir sakė, kad fotografuočiau viska kas man atrodo įtartina. Ar aš jam panaši į fotografę? Pakėlusi galvą pradedu eiti prie savo spintelės kur stovi Brooklyn ir Edas. Jie šnekučiuojas ir atrodo labai mielai.

"Sveiki." pasisveikinu priėjusi.

"Labas." nusišypso Brooklyn.

"Kodėl tave iškvietė direktorius?" susiraukęs Edas paklausia.

"Nes man reikėjo kai ką pasirašyti ir davė fotoaparatą, kad pafotografuočiau mokinius, jam reikia ten kažkokiam konkursui ar kaip ten." numoju ranka.

"Bet kodėl jis prašė tavęs?" jis paklausė ir vėl.

"Nes aš jį pažįstų ir jis manimi pasitiki." pasakiau ir pastūmiau į šalį, kad galėčiau atsirakinti spintelę.

"Ponas Howardas niekuo nepasitiki." prunkštelėjo Edas.

"Tigi Poną Howardą kuriam laikui pavaduos Ponas Wesley." pasakė Brooklyn.

"Wesley?" Edo akys nukrypo link manęs.

"Taip ar kas nors blogai?" ji paklausė ir irgi pažvelgė į mane.

"Mio's pavardė Wesley." jis pasakė ir Brooklyn aiktelėjo.

"Aš gi sakiau, kad jis mane pažįstą." pasakiau pažvelgdama į juos.

" Dabar bijosi kažką blogo pasakyti." nusijuokė Brooklyn.

"Jei pakeisi savo bendravimą su manimi dėl to, kad mano dėdė direktorius gausi į nosį." žaismingai pagrasinau.

"Bendrausiu kaip bendravau, Ponia." Brooklyn priglaudė pirštus prie kaktos kaip kareiviai daro.

"Nieko nesuprantu." pasakė Edas žvelgdamas į Brooklyn.

"Kai tapsit pora praneškit man, gerai?" pažvelgiau į juos uždariusi spintelę. "O dabar aš atsiprašysiu, turiu darbo." pamosikavau fotiku ir jie nusijuokė.

"Sėkmės." nusijuokė Brooklyn ir su Edu nuėjo.

Aš gyliai įkvėpiau ir įjungiau fotiką. Pažvelgus į aplinkui mane esančius mokinius ir pradėjau dirytis kažko įtartino.

Jie visi atrodė normaliai besikalbantis, todėl man, tai ir nepatiko. Nieko taip nepešiu todėl pradėjau dairytis į jį rankas. Dažniausia kai nori ką nors perduoti, duodi taip tarsi paspaustum ranką.

Žvilgsniais keliavau nuo vieno žmogau iki kito ir pradėjau nervintis, bet man pastebėjus dailius raudonus nagus sustojau. Jų šeimininkė rankoje laikė baltą pakelę. Pakėliau fotiką ir sufokusavau vaizdą ir kai jau norėjau nufotografuoti suskambo mano telefonas.

Aš pašokau vietoje, o nagų šeimininkė dingo man iš akių. Nusikeikiau ir iš kišenės išsitraukiau telefoną ir pamačiusi Zayn veidą susiraukiau.

"Kas nors atsitiko?" paklausiau atsiliepusi.

"Mark buvo atėjęs." jis gyliai įkvėpė ir aš sunerimau. "Jis norėjo tavęs, bet tu jau buvai išvykus." girdėjau kažką verkiant todėl dar labiau sunerimusi pradėjau eiti link išėjimo.

"Ką jis padarė?" paklausiau išėjusi pro duris.

"Jis pagrobė Hunterį galvodamas, kad tai Jake."