Free // z.m. ✓

-15-

*-*-* MIA *-*-*

"Ką turi omenyje?" paklausiau pažvelgusi į Aiden.

"Viskas ką tu matai yra netikra." jis pradėjo.

"Neklausyk to mulkio." suurzgė Moretis.

"Mamyte aš noriu, kad mane apkabintum." tyliai pasakė berniukas ir man kilo pagunda jį apkabinti, bet kažkas mane stabdė.

"Kas čia vykstą?" paklausiau atsistojusi.

"Viskas ką tu matai yra sukurtą tavo smegenų." Aiden priėjo arčiau. "Tu regi tai kas kamuoja tave košmaruose, tai narkotikų poveikis."

"Iš kur tu žinai?" vėl atsistojau į kampą.

"Mes visi čia esantys žinom." jis parodė visus stovinčius ir į jį žvairuojančius. "Jie manęs nekenčia, nes aš mėginu tave sustabdyti nuo mirties."

"M-mirties?" sumikčiojau.

"Ah taip." jis pažvelgė į juos. "Jei tu paliesi nors vieną iš mūsų galėsi sakyti ate, ate visiems, kurie laukia tavęs atsibundant."

"Gal gali paaiškinti?" nedrįsau pažvelgti į kitus.

"Žinoma." jis išsišiepė.

"Ko tu čia atsivilkai?" sušnypštė Benjamin.

"Vienas turi jai padėti, ji viena, jūs keturi, kur lygybė?" jis jam nusišypsojo. "Kaip sakoma tu dabar kovoji pati su savimi. Narkotikai sukelia poveikį ir sukelia košmarus, kurie šiuo atveju yra šie keturi."

"Aš nesuprantu, kodėl Zack yra košmaras." pasakiau ir berniukas pažvelgė į mane didelėmis akimis. Aš ir Zayn planavom jį pavadinti Zack.

"Ah," Aiden linktelėjo. "Tu bijai, kad jis tavęs nekęs, nes kai tu gelbėjai savo mamą praradai jį. Bijai, kad jis nenorės į tave net pažiūrėti, o jei žiūrės tai su pykčio pilnomis akimis."

Jis teisus. Kai Zack paklausė ar aš jo irgi nekenčiau jaučiausi taip tarsi mano širdis plyštų. Iš tiesų aš bijojau to.

"Na kodėl Benjis, va čia, yra tavo košmaras visi žinom." Benjamin labiau susiraukė. "Jis bandė tave išprievartauti, bet tu jį nužudei. Žinoma, tai buvo savigyna ir tu negalėjai to sustabdyti."

"Aš nenorėjau jos išprievartauti." pasakė Benjamin pro sukastus dantis.

"Žinoma nenorėjai." pavartė akis Aiden. "Moretis visų košmaras, tai čia ne naujiena."

"Ačiū." Moretis išsišiepė. "Stengiuosi palikti įspūdį."

"Mhm." Aiden pamojo ranką. "O Sheya." jis sugaludė kartu. "O mūsų Sheya ir mėgo pažaisti narkotikais, taip?" Sheya stovėjo sukandusi dantis. "Kaip arbata? Patiko?"

"Šūnsnukį." ji suurzgė.

"Reiškias patiko." jis išsišiepė. "Žinoma jos narkotikai buvo kitokie, bet poveikis panašus. Tu ją matydavai, kai kiti nematydavo, bemiegės naktys, o jei užmiegi sapnuoji košmarus. Rami būdavai kai išgerdavai puodelį arbatos."

"Ar aš ilgai jūs dar matysiu?" paklausiau.

"Nežinau, viskas priklauso nuo tavęs." jis truktelėjo pečiais.

"Aš nesuprantu kaip, tai gali priklausyti nuo manęs?" papurčiau galvą.

"Na mūsų iš tikrųjų čia nėra." jis pasakė ir išgirdau trys žmones suurzgiant. "Jei tu norėtum, kad mūsų čia neliktu, tau tik reikia patikėti, kad mūsų čia nėra."

"Taip paprastai?" nustebau, bet Aiden papurtė galvą.

"Tai tik atrodo paprastą." jis pažvelgė į trijule jam iš kairės. "Kad šie ne tikri ir, kad jų čia nėra tau būtų lengviau, nei, kad mažąjį Zack."

"Kodėl?" susiraukiau ir pažiūrėjau į berniuką, kuris stebėjo mane.

"Nes tu nori, kad ji būtų gyvas, nori, kad jis būtų šalia tavęs, nori, kad tau nereikėtų jo palikti." berniukas nusišypsojo ir aš pati nepajusdama nusišypsojau. "O tuo tarpu tu taip nekenti šios trijulės, kad gerai įsitikinus jie dingtu."

"Man te reikia susikaupti, pagalvoti, kad jų čia nėra ir viskas?" pasitikslinau.

"Taip." jis linktelėjo.

"Bet kodėl tu čia? Jie, mano košmaras, tu ant kitos rankos, ne..." pakreipiau į galvą.

"Tu manęs pasiilgai." jis nuoširdžiai nusišypsojo. " Aš buvau tavo draugas ir tu nepajusdama to, norėjai, kad aš būčiau su tavimi ir padėčiau."

"Aš ne prisimenu, kad tu kada būtum buvęs toks protingas." šyptelėjau ir jis nusijuokė.

"O aš neprisimenu, kad tu būtum buvusi kieta ir spardžiusi blogiukų užpakalius." jis pasakė ir šį kartą aš nusijuokiau.

"Aš tavęs pasiilgsiu." nuoširdžiai pasakiau.

"Aš visada su tavimi." jis pasakė. "Zack irgi visada. Kiekviena diena tu jį matai."

"Ką?" sutrikau.

"Loki." Zack pasakė.

"Loki?" nustebau.

"Tu juk šunį įsigijai kai viskas nurimo." mirktelėjo Aiden.

"Tu visada buvai šalia." pasakiau ir jaučiau ašaras riedančias skruostais.

"Visada." berniukas šyptelėjo.

"Kai grįšiu namo, Loki nepaliks mano glėbio kelias dienas." pasakiau ir berniukas sukikeno.

Nustebusi, kad Sheya, Moretis ir Benjamin nieko nesako pažvelgia į juos ir susiraukiau. Jie stovėjo sustingę.

"Kol tu bendravai su mumis apie juos negalvojai." paaiškino Aiden. "Jei dabar susikoncentruotum apie, tai jog tu esi čia viena jie kartu ir aš su Zack dingtumėm, bet turi paskubėti."

"Aš jūsų labai pasiilgsiu." pasakiau leisdama ašaroms riedėti mano skruostais.

"Kaip ir sakiau, mes visada šalia." pasakė Aiden ir Zack nuėjo prie jo paimdamas jį už rankos. "Viso Mia."

"Viso."

Užmerkiau akis ir atsirėmiau į sieną. Lėtai ją nuslydau žemyn ir gyliai įkvėpusi pradėjau įsivaizduoti, kad jų čia nėra.

Aš buvau namuose. Virtuvėje, tiksliau. Stovėjau prie dujinės ir kepiau blynus. Zara ir Derekas buvo dideli, paaugliai ir pešėsi. Jake sėdėjo ir juokėsi iš jų. Zayn prisėdo šalia Jake ir abu paėmę po sausainį stebėjo Dereką ir Zara besipešančius. Kai Derekas pasakė kažką įžeidžiančio Zara jam trenkė ir Jake su Zayn nusijuokė. Šyptelėjau, bet kažko truko. pasidairiau ir pro duris į virtuvę įėjo Loki. Jo akys nukrypo link manęs ir jis suvizginęs uodegą pradėjo eiti link manęs. Pakasiau jo galvą ir tą akimirka nieko daugiau nenorėjau.

"Ar jai viskas gerai?" išgirdau iš toli skambant balsą.

"Jai viskas gerai, galit nustoti nerimauti. Panele tik pabunda iš komos." girdėjau kita balsą ir susiraukiau. Komos? Apie ką jie šneką?

"Mia." pajutau kaip kažkas paliečia mano ranką. "Mia, čia Jack ar girdi mane?"

Pajudinau pirštus ir norėjau jam kažką pasakyti, bet mano burna išdžiuvusi. Aš kelis sykius pažiopčiojau, o tada pajutau stiklinės kraštą prie lūpų.

"Neskubėk." jis pakėlė mano galvą, kad normaliai atsigerčiau. - Ššš.

Atsiguliau atgal į lovą ir atsipūčiau. Lėtai pramerkiau akis, bet susidūrusi su ryškia šviesa užsimerkiau ir šį karta pabandžiau iš naujo, mirksėdama. Pasukau galvą į šoną ir pamačiau vyrą sėdinti ant kėdės ir besišypsanti. Apsidairiau ir nenorėjau į jį žiūrėti. Jis man kėlė šiurpą.

"Labas." jo balsas nuskambėjo lyg girgždantis.

"Kas... kas tu?" paklausiau pasislinkdama atgal, toliau nuo jo.

"Aš tavo naujas košmaras." jis išsišiepė.