Free // z.m. ✓

-14-

Jau antra dalis šiandien, jei kas neskaitė dalies prieš šia būtinai paskaitykit ;)

"Kas vykstą?" pažvelgiau į Jack, kuris stovėjo pasirėmęs į sieną. "Jack, kas vykstą?"

"Nežinau." jis atsiduso ir pirštais perbraukė per plaukus. "Jei tikriausia koks nors pašalinis poveikis nuo narkotikų ar kas nors tokio."

"Bet jei viskas bus gerai, taip?" paklausiau. Aš skambėjau kaip merga, bet Mia, man buvo viskas, be jos nežinočiau kaip susitvarkyti gyvenimą.

"Žinoma, kad jai viskas bus gerai, juk ji Mia, ji nemirtinga." tai privertė mane nusišypsoti.

Iš tiesų Mia yra nemirtinga. Kiek sykių ji buvo sužalota jis vis išgyvendavo. Ji tikra kovotoja. Stipri ir nepasiduodanti, tie narkotikai nieko prieš ją neturi, ji juos įveiks ir sugrįš pas mane.

"Jai viskas bus gerai." ištariau ir pažvelgiau į duris, vedančias į jos palatą.

Praėjus dešimčiai minučių daktarai išėjo iš jos palatos. Aš ir Jack priėjom prie jų ir mums viska paaiškinti liko tik seselė.

"Kas jai nutiko?" paklausė Jack.

"Nieko rimto." ji atsipūtė. "Visko priežastis yra Panelės pasąmonėje." ji pažvelgė į mus. "Dabar ji tikriausiai regi košmarus ir kažkas ja tikriausiai išgąsdino. Taip sukeldamas jos širdies pagreitėjimą. Tokių atvejų gali pasitaikyti, dėl jų labai nereikia pergyventi, nebent Panele prieš tai šauktų ir judėtu, nes tokia baimė gali sukelti širdies sustojimą, bet ši atvejis nebuvo rimtas."

"Ačiū Dievui." atsidusau. "Ar ilgai ji dar bus be sąmonės?" paklausiau jos.

"Nežinau, viskas priklauso nuo jos." tai pasakiusi ji nusišypsojo ir apsisukusi nuėjo.

"Jai viskas gerai." pasakiau su palengvėjimu.

"Užtat tau ne." Jack pažiūrėjo į mane susiraukęs. "Tu nevalgiai jau, kurį laiką. Kelias dienas tarp kitko ir aš manau, kad Mia'i tai nepatiktu."

"Žinau, kad jai nepatiktu, bet aš negaliu jos palikti vienos." pasakiau žengdamas link palatos.

"Zayn." man kelią užstojo Jack.

"Traukis iš kelio." pasakiau pro sukastus dantis.

"Zayn pažvelk į mane." pakėliau akis, kad į ji piktai pažvelgčiau. "Tu turi grįžti namo, kažko pavalgyti ir padėti rasti Hunterį. Tu žinai, kad Mia padarytų viską ką galėtų, kad jį rastų. Atėjo tavo eilė visiems padėti, dabar Mio's eilė pailsėti nuo tų visų pagrobimų ir kitų dalykų. Priversk ją didžiuotis tavimi."

"Tu teisus." pasakiau kai suvirškinau jo žodžius. "Man reikia padėti rasti Hunterį, kad Mia atsikėlus nesi jaudintų ir galėtu ilsėtis." pasakęs pažvelgiau į jį. "Ačiū." padėkojau ir apsisukęs pradėjau eiti.

"Jei ji pabus pranešiu." jis pasakė man nueinant.

"Aš tikiuosi. " pasakiau ir palikau jį su Mia.

Išlipęs iš mašinos žingsniavau link baro. Įėjęs į vidų radau verkiančia Reya ir pavargusi Harry. Išgirdę mano žingsnius jie pažvelgė į mane ir nustebo.

"Zayn?" Harry kreipėsi.

"Grįžau padėti surasti Hunterį." pasakiau jiems ir jie išsitiesino. "Bet pirma man reikia pavalgyti, kad galėčiau suregzti kokį planą." šyptelėjau ir jie nesusilaikė nusijuokė.

"Ačiū." Reya atėjo iki manęs ir apsikabino mane. "Ačiū Zayn, aš žinau kiek daug tau reiškia palikti Mia, kad padėtum mums."

"Nesunku man, juk jūs irgi mano šeima." pasakiau ją apkabindamas. "O dabar duos man kas nors valgyt? Tik dabar pradėjau jausti bado poveikį."

"Eime į virtuvę." ji pagriebė mano ranką ir pradėjo temptis.

"Ei! O aš jau nebe reikalingas?" Harry nusekė mums iš paskos.

"Viskas ką žinom yra tai, kad Mark pagrobė Hunterį, manydamas, kad Jake, ir kad Mia sužeidė visai kitas asmuo, kuris save vadina Morečiu. Kadangi originalusis, pirmasis Moertis miręs, tai reiškia, kad tai gali būti kažkos iš jo giminės." pasakiau ir atsikandau sumuštinio. "Reya skanus sumuštinis." pasakiau ir ji numojo ranką. Pažvelgiau į vaikinus sėdinčius prieš mane.

"Tai ką pirma darysim?" paklausė Liam.

"Pirma mes turim surasti Hunterį." pasakiau. "Jam reikia Reyo's kaip Reya'i jo ir to negalima atidėlioti.

"Koks tavo pirmas paliepimas bus?" paklausė Louis.

"Pirma man reikia, kad kas nors pašniukštinėtu ir išsiaiškintu kur randasi Mark." pažvelgiau į Liam ir Niall, nes jie geriausi šiame dalyke.

"Mes dirbam." atsistojo Niall ir pagriebė Liam.

"Man reikia, kad tu parūpintum ginklų ir dujinių granatų." pasakiau Louis. "Aš nesiruošiu žaistis su juo. Jei jau pulsim, pulsim pasiruošę."

"Dirbu." Louis atsistojo ir išėjo.

"Ką man daryti?" paklausė Harry.

"Ruoškis." pasakiau. "Kai išsiaiškinsim kur Mark slepiasi ir išeisim jo pulti, tu eisi pirmas. Tu moki likti nepastebėtas, todėl turėsi surasti Hunterį ir dingti iš ten, o kai tai padarysi mes pulsim, žinosim, kad galim būti neatsargus." pasakiau ir atsistojau.

"Bet Reya gali, tai padaryti." Harry irgi atsistojo.

"Gali, bet ji lauks lauke su mašiną, į kuria tu įsėsi ir jūs važiuosit kuo toliau nuo ten. Hunteriui reikia tėvų, ne vieno, o abejų." pasakiau ir pradėjau eiti link durų.

"Zarai, Derekui, Lėjai ir Jake irgi reikia tėvo." pasakė Harry sekdamas mane.

"Žinau." atsidusau. "Bet aš žinau ką aš darau." atsisukau į juos. "Dabar mano eilė pabūti Mio's vietoje ir gelbėti kitus. Jei Mia'i pavyko, pavyks ir man."

"Zayn..." Harry norėjo dar kažką sakyti, bet aš pakėliau ranką.

"Tai galutinis žodis Harry, jokių prieštaravimų." pasakęs apsisukau ir išėjau iš kabineto.

Koridoriumi ėjau link mano ir Mio's kambario. Turiu pripažinti, kad esu išvargęs ir man būtinas miegas. Tos naktys praleistos su Mia buvo varginančios. Jei ir užmigdavau miegodavau nepatogiai. Aš nesiskundžiu, nes žinojau, kad Mia šalia, o dabar man tikrai praverstu lovą miegui.

Įėjęs į kambarį nusispyriau kažkur batus ir su visai drabužiais atsiguliau ant jos. Mio's pusė kvepėjo jos šampūnų ir man tai priminė ją, todėl pasislinkau link jos pusės ir paėmęs jos pagalvę apsikabinau.

Pabudau išgirdęs skambant telefoną. Pramerkiau akis ir aplinkui mačiau tamsą. Naktį kažkas užsimanė paskambinti, jie ką, nemiega? Iš kišenės išsitraukiau telefoną ir pamatęs nežinoma numerį atsiliepiau.

"Geriau pasakyk, kad tu iš Mio's atėmei telefoną, kad ji neatvyktų pas mane." išgirdau Mark balsą.

"Norėtum." prunkštelėjau. "Tave kažkas aplenkė, šiandien ji buvo užpulta."

"Ką?!" jis suriko susinervinęs.

"Klausyk, kad ir ko tu nori teks palaukti, nes ji dabar komoje ir kada pabus niekas nežino, tad gero vakaro." jau norėjau padėti ragelį, bet sustojau.

"Kas tai padarė?" jis įsiutęs paklausė.

"Kažkoks mulkis, kuris save vadina Morečiu." piktai sumurmėjau.

"Tas šunsnukis miręs." su tais žodžiais jis padėjo ragelį.