IZIDĖ SATANA MARIA FERNARDES
'Taigi, Izide. Mums reikia pamąstyti, ar tu gali čia likti. Ypač po to mažo incidento su vandeniu ir mano ginklu.'Sušnabždėjo pašaipiai Oliveris. Su mielu noru būčiau išėjusi ir juos palikusi, bet Karla mane įtikino, kad jie tikrai nori padėti pasauliui.
Atsidusau ir sukryžiavau kojas. Šiuo metu sėdėjau ant kėdės keistoje patalpoje, o jų grupelė sėdėjo priešais ir stebėjo kiekvieną mano judesį.
'Ką tu veikei prie Šėšėlių miesto?'Vėl pakausė Oliveris. Atsidusau. Būtų puiku, jei aš pati žinočiau, kas mane išgelbėjo ir išnešė iš ten. Bejausmis tikrai nebūtų manęs tiesiog palikęs ir nuėmęs tą kvailą apyrankę.
'Aš nežinau.'Pavarčiau akis. Oliveris atsistojo iš savo vietos ir apėjęs stalą į jį atsirėmė.
'Nemeluok.'Suburbėjo ir pirštais perbėgo juodus plaukus.
'Aš nemeluoju.'Sukandusi dantis sumurmėjau. Norėjosi gerai tvoti jam per veidą.
'Aš abejoju tavo patikimumu.'Sumurmėjo jis. Įsikandau į lūpą.
'Ar žinojai, kad bejausmiai kalba?'Paklausiau taip pašaipiai, kaip tą akimirką galėjau išspausti. Oliveris sutriko.
'Jie negali.'Bandė suvaldyti situaciją, kuri lėtai slydo iš jo rankų.
'Patikėk gali. Jei nori sužinoti daugiau, aš lieku čia.'Sunėriau rankas po krūtine ir papūčiau lūpas. Iš jų akių mačiau, kad valdau situacija. Nepakartojamas jausmas, vėl kažkam vadovauti.
'Gerai.' Oliveris pasidavė ir pasukiojo kaklą į šonus.'Pasakok.'Sumurmėjo jis.
'Aš noriu dušo ir maisto. Tik tada išklosiu ką žinau.'Vėl sukryžiavau rankas. Oliveris ranka užsidengė veidą. Jis suspaudė rankas į kumščius. Matomai, juodaplaukio kantrybė ėmė blėsti.
'Gerai. Karla, pasirūpink ja.'Sumurmėjo jis urgzgdamas ir atsuko man nugarą.
Karla žvilgtelėjo į Oliverį, o tada švelniai suėmė mano ranką.
'Žaidi su likimu.'Vos išėjome iš kambario sumurmėjo. Ji vedėsi mane siauru koriudoriumi, kuris, atrodo, neturėjo galo.
'Aš du kartus vos nemiriau. Manai ko nors bijau?'Karla tyliai atsiduso ir sučiaupė lūpas į siaurą liniją. Ji vis dar nežinojo, kas man nutiko. Nei vienas iš jų nežinojo tiek, kiek aš žinau...
Žvilgtelėjau į merginą. Kiekvieną dieną ji atrodė vis silpnesnė. Kad ir ką jie darė, tai turėjo liautis.
'Nori į dušą?'Paklausė, o man linktelėjus pratęsė.'Atnešiu tau rūbus.'
Karla nuvedė mane iki mini kambariuko, kuris, kaip suprantu ir buvo dušas. Kambarys buvo padalintas į dvi puses. Vienoje įtaisyta dušo galva ir prie lubų pritaisytos užuolaidos. Antroje pusėje kėdė. Tiesiog kėdė.
'Štai.'Karla padėjo daiktus, o pati išėjo. Užsirakinau duris ir nusimečiau kruvinus savo rūbus. Ant rankos buvo žaizda. Pirštų galais ją paliečiau. Esu tikra, kad liks randas, kuris dar ilgai man primins bejausmį.
Dūsaudama atsisukau vandenį. Šalti vandens lašai bėgo mano pavargusiu kūnu, kol aš nejudėdama stovėjau po srove. Užverčiau galvą į viršų, kad vanduo pasiektų jau šiek tiek nušiurusius rudus plaukus.
Nugara atsirėmiau į sieną ir ja nuslydau. Pati nepajutau, kaip maži kristalai išsprūdo iš akių. Pakėliau ranką ir pridėjusi ją prie lūpų stengiausi suvaldyti raudą.
Pasiilgau tų laikų, kai viskas buvo gerai. Pasiilgau savo tėvų, draugų.. Galiausiai pasiilgau laisvės. Buvome laisvi, kaip paukščiai, kol nepasirodė jie. Kiek daug kraujo pralieta, kiek daug ašarų išverkta.. Viskas dėl nieko.
Susitvardžiusi atsistojau iš savo vietos ir nusivaliau ašaras. Aš būsiu stipri. Bejausmių valdymui atėjo galas.
Nusišluoščiusi drėgną kūną, į rankas pasiėmiau Karlos atneštus drabužius. Visi jie čia rengėsi, kaip kareiviai. Nemačiau nei vieno išskirtinio.
'Baigei?'Karla sušnabždėjo, kai pravėriau duris. Pamačiusi kareiviškus marškinėlius surištus ties klubais, pravėrė lūpas.'Pamišėlė. Ar tu nori, kad Oliveris tave nudėtų?'Sušnypštė.
'Manai jo bijau?'Pasišaipiau iš šviesiaplaukės, kuri nusprendė daugiau su manimi nesiginčyti ir sudėjo rankas ties klubais.
'Einam.'Nusivedė į kitą kambarį.'Štai.'Padavė skardinę. Kelias minutes jis stebėjo, kaip valgau ir nieko nesakė.
'Izide,'Sušnabždėjo. Kilstelėjau galvą į ranka nusivaliau lūpas. Dar niekada taip nesidžiaugiau žuvimi.'Ar sutikai Riką?'
'Jis negyvas.'Išmečiau skardinę į šiukšlinę. Karla ranka prisidengė lūpas. Mergina iškart nusiminė.
'Mes laikėme tave mirusia. Kaip tu išgyvenai?'Paklausė ir atsistojo nuo kėdės. Anksčiau pasitikėjau Karla, tačiau dabar žinau, kad negaliu pasitikėti niekuo.
'Sužinosi viską vėliau. Dabar pas Oliverį?' Pavarčiau akis tardama vaikino vardą. Šviesiaplaukė nusivylusi linktelėjo ir tais pačiais painiais koridoriais nusivedė mane iki juodaplaukio kabineto.
'Eik.'Atidariusi duris įleido mane, o pati pasiliko už jų. Šį kartą Oliveris buvo vienas. Kambaryje nebuvo jokios lempos, visa šviesa atsklido iš mažo langelio. Tad Oliverio kūnas skendo prieblandoje. Vaikinas buvo atsirėmęs į sieną, pamatęs, kad atėjauu liepė prisėsti.
'Prisiekiu, jei tu iš vien su tomis išgamomis nužudysiu tave net nemirktelėjęs.' Juodaplaukis suėmė ginklą ir mestelėjo man. Ištiesusi rankas sugavau jį.
'Ginklas..'Laiminga atsidusau. Jis tikrai rizikuoja jį duodamas man.
'Ką žinai apie bejausmius, Satana?' Oliverio balsas buvo tylus ir kimus. Jis atsiraitojo marškinių rankoves ties alkūnėmis.
'Jie paklūsta žmonėms. Jei žmogus svarbus, jie jo nežudo, o tempia į bazę. Jie valgo ir miega.'Nuslėpiau kelias detales ir dalį informacijos, kurią žinojau. Negalėjau rizikuoti ir pasakoti apie Deimaną, neaišku, ką jie būtų sugalvoję.
'Viskas?'Oliveris sunėrė rankas po krūtine, o tada iš po savo kelnių ištraukė mažą peilį ir padėjo jį ant stalo.
'Ne..'Piršto galiuku nuslydau peilio ašmenimis.'Aštrus.'Pamačiusi kraują sušnabždėjau ir paslėpiau peilį savo kelnėse.
'Žinai, tavo draugės dėka mes radome vaistą. Dabar mes galime nužudyti pusiau bejausmį, tačiau jei jis grynas, tai neįmanoma.'Oliveris ėmė vaikščioti aplink stalą.
'Ką tu tuo nori pasakyti?'Susiraukiau. Jis paplekšnojo mano pečius ir pasilenkė arčiau ausies.
'Mums reikia patekti į bazę ir sužinoti, kas stipriausias bejausmis. O tam reikia būti vienu žingsniu priekyje.'Sušnabždėjo. Pamažu ėmiau suprasti šią situaciją.
'Ar tu..'Nespėjau ištarti nei žodžio, nes durys griausmingai prasivėrė.
'Ar pasiilgot, suskiai?'
Pas mane audringas savaitgalis :DDD O pirmadienį turėjau reikaliukų, tai dalį keliu tik dabar :D
YOU ARE READING
Timor ✔
FantasyMokslininkams sukūrus paslaptingus bejausmius pasaulis stipriai pasikeičia. Daugiau nei pusė populiacijos išnaikinama, o likusieji ir toliau negailestingai žudomi. Išgyvenę skirstosi į bendruomenes, kuriose vieningai kovoja už išlikimą.