*KITA DIENA*
Tai va, vakar nebedainavau, nes berniukai buvo labai negeri. Sugalvojo, gi mat naktį apipaišyt mano veidą ir užrašyt didelėm raidėm mano kambarį : MŪSŲ DRŪGELIS . Šiaip miela, bet ... Aj tiek to dėl drugelio, but my face is terribble ! Nemiegojau visą mielą naktelę, nes reikėjo mazkot veidą. Ši procedūra užtruko maždau penkias valandas.
Krč ... Bus jiems, mane aptepliot, oj atsirūgs jiem, oj atsirūgs ... Galvoje sukusi milijonai apmąstymų kaip atkeršyti. Evil planų buvo labai daug, tad kai tūrėsiu laiko būtinai juos apmastysiu. Tai va. Skambino neseniai Luna, sakė, jog šiadien grįš ... Woop Woop : D . BUS DVIGUBAS ATKERŠYMAS UŽ MANE . Na žinoma aš jai nesakiau, kad brolio draugeliai yra ne kas kitas kaip gažus bahurai. Bijojau apkursti ( If you know what I mean ) . Iš brolio jokių žinių, manau guli komos būsenoj, po vakarikščio tūso.
Oppa is Gangam style, Gamgam style ....
[AŠ] ALIO .
[LUNA] LABAS, GALĖSI ATVAŽIUOT PASITIKT MANĘS ?
[Aš] KADA?
[LUNA] TUOJ LĖKTUVAS SKRIS, TAD PANAŠIAI PO KOKIŲ TRIJŲ VALANDŲ ...
[Aš] JUK ŽINAI, KAD PAMIRŠIU... TAI PASKAMBINK MAN KAI JAU BŪSI LONDONE.
[LUNA] OKY, NA GERAI ČIAU, PUPA .
[Aš] PAKA.
PyP -PyP - PyP . Pasigirdo telefono pyptelėjimas.
*PO TRIJŲ VALANDŲ*
Luna paskambino ir paprašė, kad jau atvažiuočiau. Ehem, kadangi neturiu teisių ir žinoma mašinos tek prašyti kurio nors iš vaikinų pagalbos . Užblioviau :
-Yra savanorių nuvešt mane į oro uostą ?
Visi pradėjo rėkaut kažką panašaus į : KĄ ? KUR? GALI PAKARTOT? TINGIU. O KAM ? Supratau, kad mes taip nesusikalbėsim, nušliaužiau į apačią, kaip visada ten buvo gyvybės ženklų. Pradėjau dėstyt :
-Tai va, atvažiavo mano draugė ir man reikia, kad kuris nors iš jūsų mane nuveštų į oro uostą jos pasiimt.
-Aš nuvešiu,-pasakė Ian.
-Okey, pupuli,-išsišiepiau pačia mialiausia šypsena kokią mokėjau.
Kelyje mes kaip begalėdami durniavom. Dainavom kažkokias dainas, nors nemanau, kad TĄ dalyką galima pavadinti dainavimu, greičiau briedžių bliovimu.
-Na štai ir atvažiavom,-pasakė Ian.
Akimis ieškojau Lunos ... Bet mano akys užkliuvo už vaikino ir merginos ... Atrodo, kad aš juos pažįstu, bet gal aš klystu. Ne . Tai jie, jų veidai išliko tokie pat mieli kokie ir buvo prieš jiem išvykstant. Taip. Tai jie ... Thomas ir Lexi . -Palauk, manęs čia.
Nebelaukiau jo atsakymo ir nubėjau prie savo vaikystės bestų.
-ThoLex ?- paklausiau.
ThoLex aš juos taip vadindavau, tiksliau daug kas juos taip vadindavo, nes jie buvo neišskiriami. Dar nebuvau mačiusi taip artimų brolio ir sesers. Suprantu, kad penkerių metukų mergytė dar nėra daug ko mačiusi, bet vistiek ... Jie atsisuko.
-Mila ?- paklausė Lexi.
-Mila, čia tu ?- paklausė Thomas.
Mano akyse prisikaupė daug ašarų.
-O Dieve, čia jūs,-pradėjau raudoti.
Jie taip pat neatsiliko nuo manęs. Tikriausiai keistai atrodėm stovėdami vidurį oro uosto ir verkdami, bet tas man rūpėjo mažiausiai. Aš suradau juos, pagaliau . Apkabinau juos. Tas apkabinimas ... Grįžo visi prisiminimai, visi patirti nuotykiai, tie patys apkabinimai ir mano meilė Thomui...
-Ką tu čia veiki?- po ilgos tylos paklausė Lexi.
-Dabar gyvensiu čia,-nusišluosčiau ašaras.
-Rimtai?
-Mhm ...
-Ar tu mums atleisi?- liūdnai paklausė Thomas.
-Dieve, už ką aš tūrėčiau ant jūsų pykti?
-Gal todėl, kad mes išvykome?
-Juk ne jūsų kaltė, taip reikėjo. Bet vistiek aš ant jūsų nepykstu, tiesiog neturiu už ką.
Jis mane dar kartelį apkabino, tik šįkart stipriau ir atrodo, jog nenorėjo manę paleisti.
-Ei, broliuk, ji uždus,-nusijuokė Lexi.
Jis paleido mane. Tada prisiminiau, Luna ir Ian.
-Atleiskit man reikia eiti, palikau draugą kažkur čia, o kita draugė atskrido čia neseniai ir laukia manęs kol aš ją atrasiu.
-Suprantam .
Lexi išsitraukė iš savo rankinuko tušinuką, paėmė mano ranką ir užrašė kažkokius skaičiukus.
-Čia mano numeris, kai galėsi skambtelk,-pamerkė akį.
-Žinoma, būtinai. Na tai iki pasymatymo.
Dar kartą juos apkabinau ir nuėjau. Pamačiau manęs laukiančia Luną. Paspartinau žingsnį.
-Tai kur taip ilgai buvai? Ir su kuom ten šnekėjai ?-apibėrė mane klausimais draugė.
-Ir tau labas,-nusijuokiau,- aš sutikau juos, pagaliau,-šyptelėjau.
Ji žinojo kas tie JIE.
-Aš labai džiaugiuosi dėl tavęs,-apkabino ji mane.
-Kaip man tavęs trūko...
-Aš nebuvau tik vieną dieną,-nusikuokė ji.
-Man tai reiškia labai daug, na eime jau laukia mūsų.
-Kas?
-Brolio draugas, tik nespiek, prašau. Žinau bus sunku laikytis, bet pasistenk ...
-Ką čia pezi ?
-Pamatysi .
