P.s žinau ,kas Camila atrodo kitaip , bet gi jai pakeite veida .
Thomas ir Lexi . Tik jie lankosi pas
mane, tik jiems aš dar kiek nors rūpiu. Kodėl negalėjau numirti tada, kai mane partrenkė tas suknistas sunkvežimis ? Kodėl ? Ilgainiui nusibosiu ir ThoLex, suprasiu jei jie vieną dieną išeitų. Nekaltinčiau jų. Negali viskas būti dar blogiau ? Ne. Gali . Rytoj man bus atlikta plastinė operaciją. Naujas veidas, nauja aš . Tikiuosi mirti per operaciją, nors vardu ar kas nors miršta per tokio tipo operacijas, bet būna tokių išimčių ... Tikiuosi būti ja ... Nenoriu gyventi tokiame pasaulyje kai turiu tik draugus, kai manęs nekenčia nėr žinios už ką . Man nereikia tokios su****o gyvenimo. Nereikia ...
-Panele, ar jūs jau pasiruošusi ?-nutraukė mano gailėjimasi savimi seselė.
Aš linktelėjau galvą.
*Po operacijos*
Jaučiuosi tokia apspangusi, aplinkui liejasi vaizdai. Oooooo .... Ties mano veidas, tiksliau ne, ne mano . Jis niekada nebus mano. Ant spintelės užmačiau veidrodėlį, paėmiau jį, pažvelgiau į savo. CooL .... Mano galva apvyniota tvarsčiais, dabar aš ne tik beveidė, bet dar ir mumija...
Ir kodėl gi man nenusižudžius ? Kam manęs reikia ? Ian ? Lunai ? Mark'ui ? Elizai ? Kietiem vaikinam ? N-I-E-K-A-M . Manau, kad Thomas su Lexi būna su manimi tik iš gailesčio, ar bent jau iš padorumo.
*Po poros dienų*
Gygytojas pradėjo vynioti tvarsčius nuo mano galvos . Tuoj pamatysiu save, savo naująjį veidą... Kažkaip atsirado noras pamatyti save, tiksliau savo veidą.
-Na štai,-baigęs savo darbą pasakė daktaras ir padavė man veidrodėlį.
Aš, aš kitokia... Netgi akių spalva kita, dabar jos žalios, tokios tamsios
kokių jau seniai norėjau. Įdėmiai įsižiūrėjau į atvaizdą veidrodėlyje ir pamačiau merginą pasitikinčia savimi . Taip . Aš nebenoriu mirti, nustosiu savęs gailėtis tą pačią akimirką , man to nebereikia. Kartu su nauju veidu gimiau ir nauja AŠ.
*Po vienerių metų*
Tikriausiai norėtumėte sužinoti kas nutiko per šiuos metus. Ta va : aš jau visiškai pripratau prie savo naujo veido, tapau bejausme kale su kitais žmonėmis. Tik su nedaugėliu galiu būti linksmesnė. Manau, kad meilė Ian'ui jau užgeso. Dabar net tiksliai ir nežinau ar aš jį mylėjau, gal tai buvo tik labai stiprus susižavėjimas ? Bet dėl to kas įvyko prieš metus ... Aš nekenčiu jo, jų visų. Supratau, kad tokie jie ir draugai jei tiki žiurke kuri man kenkia visą savo gyvenimą .
Nebestojau į gitaros mokslų universitetą, nes nenorėjau nieko daryti kas man primintų jį... Bet neliūdžiu dėl to, turiu savo pokalbių laidą, pasirodo Thom ir Lexi dėdė yra ne kas kitas Alan Carr. Na tas vyrukus kuris turi savo pokalbių laidą Jis dažnai atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti savo brolio t.y Thomo ir Lexi tėčio... Nenukrypkim nuo temos. Tai vat : kartą su Thomu nuėjome į jo laidą, o aš kiek prisijuokiau, jis toks linksmuolis... Tai va, po laidos jis pasikvietė mus pasikalbėti. Alan pradėjo manęs labai daug ko klausinėti, pasijaučiau kaip pati dalyvaučiau toje jo laidoje ... Na ir jis iš oro manęs paklausė ar nenorėčiau pabandyti su juo vesti laidą. Žinoma aš sutikau, kaip sakoma griebk jautį už kiau...... am ragų ( FAIL : D ) . Ir žinot kas fainiausia ? Rytoj mūsų laidoje svečiuosis ne kas kitas, kaip mano ,,brolio,, 5 draugai.
*LUNOS POV*
*Prieš metus*
Kaip? Kodėl ? Kodėl Mila taip šnekėjo ? Kaip ji galėjo ?
Verkiau. Labai daug verkiau, Eliza su Mark taip pat. Vaikinukai mus ramino sakė ji to neverta, bet aš nesuprantu kaip žmogus kurį pažįstu daug geriau nei pačią save galėjo taip pasielgti ? Nebegalėjau daugiau pakęsti šitos blogos energijos kuri čia tvyro jau visas dvi dienas ir jau ėjau į savo kambarį, bet išgirddau Marina šnekat telefonu :
-Taip. Taip, man pavyko, jos dabar jie nekenčia. Ian mano. Ta žiurkytė net nesuprato kas atsitiko ...
Ką ? Ką ji ką tik pasakė ? O Dieve mano ... Ką mes padarėme? Ji niekad mums neatleis. Turėjau susiprotėti, kad čia Marinos darbas. Aš visko taip nepaliksiu. Buvau įsiutusi, norėjau sukarpyti tą kalę į skutėlius ... Atidariau jos kambario duris, tiksliau Ian'o kambario duris.
-O Luna svei ...
Neleidau jai pabaigti sakyti, to ką norėjo tik svėriau už jos rožinių kudlų ir tysiau iki pirmo aukšto. Ji rėkė, spiegė, cypė ir dejevo, bet man tas rūpėjo mažiausiai. Aš norėjau atkeršyti už Mila.
-Po velnių Luna kas tau užėjo ?! Kodėl tu jai taip ?! - rėkė Mark.
-Ką ji padarė ?!Gal tu geriau pasakyk!- rėkiau ant jos.
-Paleisk mane !-cypavo ji .
-Sakyk, kale !
- Luna !!
-Aš nesuprantu apie ką tu šneki,-gynėsi ji.
-Nenori pati, gerai tada aš papasakosiu. Su kuom ten šnekėjai ir sakiai, kad tau pavyko sužlugdyti Camila ?! Kad tau pavyko ją išskirti su Ian.
Visų veidai persikreipė. Mačiau, kad Marina išsigando ir pasimetė .
-Aš nieko nekalbėjau.
-Koks aš kvailys ! Koks aš suknistas kvailys ! Patikėjau Marina ... Tu,-jis pažvelgė į tą šliundrą,-tu visada kenkei mano sesei........ DINK IŠ ŠIŲ NAMŲ KOL PATS NEIŠMEČIAU !
Kiti taip pat rėkė ant jos, tik Ian tylėjo ir žiūrėjo niekur.
-Ian ? - sumurkė ji,-tu juk tiki manimi ?
Jis atsistojo, stvėrė jai už plaukų ir ištempė iš namų.
-Kas dabar ?-paklausiau.
-Ji mums niekados neatleis,-kūkčiojo Eliza.
