*CAMILOS POV*
Tikriausiai aš niekada negalėsiu susirasti vaikino, nes Marina būtinai jį atims. Nors ką aš čia šneku, man nebereikia jokio kito vaikino. Man reikia tik Ian'o . Nors NE . Man dabar jo nebereikia, man nieko nereikia ...
Sedėjau kamputyje ir verkiau, merginos bandė mane prakalbinti, bet veltui.
Ding-Dong
OH YEAH .... Jie grįžo .
Jie įėjo į namus su, su ta Marina
-O tu dar čia?-paklausė sarkastiškai Ian.
Nepakėliau akių į jį, o tiesiog verkiau.
-KĄ JŪS JAI PADARĖT?- piktai paklausė Mark.
-Ji, buvo Ian neištikima su Thomu ir norėjo sukiršinti grupę,-šnekėjo Marina.
Ką?! Ką ji čia šneka ?
-Durne, tu ką čia spangsti? Aš nieko nesakiau tau niekada, mes net nebuvome susitikusios.
-Tikrai?
Ji išsitraukė iš tašės diktofoną ir jį paleido. Ten buvo pokalbis, šnekėjo Marina ir kažkokia kita mergina labai panašiu balsu į mano. Ten dar neva aš prikalbėjau, kad visi jie kvailiai, kad aš už juos žymiai geresnė. Kad man Ian reikia tik dėl pinigų, kad Luna yra tikra kalė ... Ir visokių kitokių baisių dalykų.
-Tu turi penkias minutes dingti iš MANO namų,-žodį mano Mark pabrėžė, tie žodžiai buvo skirti ne kam kitam, o man.
-Bet ...
-Kas bet?!-rėkė ant manęs Zayn,-Manau tu jau pakankambai prisišnekėjai, bjauri kale...
-Jūs patikėsit ta nusmurgele,-kalbėjo Lexi,-ji juk visą gyvenimą kenkia Camilai...
-Tu gini ją ?!
-Aš išeisiu ,-pasakiau be emocijų.
-Tai ko lauki?-kvailai nusijuokė Marinutė.
Ėjau link durų , paskui mane nusekė ir ThoLex. Bent jie mane palaiko.
Lauke lijo ir gan smarkai, aš išbėgau į lauką, bėgau ant kelio o tada išgirdau padangų cipimą Sunkvėžėmis. Jis išsirėžė į mane... Bet tiek neskaudėjo kaip Ian išdavystė, kaip draugų žodžiai... Norėjau mirti, juk nebeliko dėl ko gyventi, su kuo dalintis gyvenimu.
*THOMO POV*
-Neeeeeeeeeeeee!-užrėkiau.
Su Lexi greit nubėgome link jos, jos veidas, jos kūnas buvo visiškai sumaitoti. Nieko iš jų neliko.
-Kviesk greitąją !- rėkiau.
-Mila, nepalik manęs, nepalik Lexi... Tu reikalinga ... Man, mums. Pameni mūsų vaikystėje ištartus žodžius, kad tik mirtis išskirs mus? Dabar tam nelaikas, nelaikas tau mirti,-kūkčiojau.
Lexi mane apkabino, ji taip pat verkė. Aplink neleimės vietą susirinko daugybė žmonių. Bet ... Kodėl neateina JIE ?! Viskas per tą Marina. Kalė . Kodėl ji vis gadina mano mergytei gyvenimą ? Tikriausia džiaugiasi dabar, ne tik ji, bet ir Ian, Mark ir kiti. Nekenčiu jų, labiau nei ko kito...
-Kas? Kas čia nutiko?-išgirdau Ian balsą .
Atsisukau į jį. Mano veidas jau buvo visas užtinęs nuo ašarų, norėjau čia ir dabar tą šunsnukį užmušti, dėl Milos.
-Tai tu dėl to kaltas, visi jūs kalti, kad taip nutiko... O labiausiai prisidėjo ta kalė Marina !!!- staugiau ant jo.
-Tu jos nevadink taip! Niekas nekaltas, kad ta kvaiša išbėgo į gatvę nesidairydama. MAN JOS NĖ KIEK NEGAILA,-nusijuokė kvailai jis.
Jau užsimojau jam vožti, bet mane sustabdė švelnus Lexi balsas.
-Nereikia, Thomai, jis to nevertas...
Taip ji teisi, jis to nevertas ...
-Dink iš čia,-pyktai dėbtelėjau.
-Galvoji praleisiu progą pamatyti kaip ta žiurkė miršta?
Jis prisiprašė . Trenkiau jam, negalėjau kitaip. Aš nesuprantu kaip jis taip gali šnekėti apie Camila ? Kaip ?
Ligoninėje
*CAMILOS POV *
Aiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii. Skauda, skauda visur. Negaliu pajudėti. Šiaip ne taip pramerkiau akis, prieš mane švystelėjo Thomo ir Lexi veidai. Stengiausi nusišypsoti jiems, bet nemanau, kad man kasnors išėjo.
-Kaip jautiesi, brangute?
-Skauda ...
Thomas išėjo iš mano palatos ir po poros minučių grįžo su gydytoju.
-Na, panele, Camila, jūs tikrai laimės kūdikis. Retai kas nors išgyvena po tokių nelaimių. Manau, kad po maždaug mėnesio galėsite keliauti namo... Tik yra dvi labai blogos naujienos,-jis nuleido akis,- Camila, tau bus atlikta veido operacija, nes senasis buvo visas sumaitotas, o ... O antra žinia, kad iš 100% tau liko 50% susilaukti vaikeliu...
Ką? Aš ... Aš nebegalėsiu turėti vaikų ? Aš taip svajodavau turėti tobulą vyrą ir daug mielų mažu vaikučių, kurie lakstytų po žalią pievą ... Aš niekada to negalėsiu patirti, niekada negalėsiu būti mama ... Noriu mirti, man niekas nesvarbu... Juk manęs niekam nereikia, ar ne? Tikriausiai jie visi saldžiai juokiasi iš manęs, bent jau linksmai pagyvens...
Gydytojas dar kažką šnekėjo, bet aš jo nebeklausiau, buvau paskendusi savo liūdnose mintyse.
Tuk-Tuk
Lexi nuėjo atidaryti durų, ten buvo jie ... Visi, netgi Marina . Ko jiems čia ? Dar labiau pasityčioti iš manęs ?!
- Thomai, Lexi, galite mus palikti su ja?- paklausė Luna.
Jie pažiūrėjo į mane, aš vos, vos linktelėjau. Tuoj pat jie išėjo.
-Mes čia ne tam, kad atsiprašytumę,-pasakė piktai Eliza.
-Mums nė kiek tavęs negaila,-kalbėjo Klaus.
-Tikiuosi supūsi šitoje palatoje,-šiurkščiai pasakė Mark.
-Tai ko jums čia?-paklausiau.
-Mes atėjome pasakyti, kad nekenčiam tavęs, kad gali nudvėsti šitoj ligoninėj ... Niekas vistiek nenorės matyti tavo naujo bjauraus veido...
-Išeikit,-be emocijų pasakiau.
-Su malonumu,-visi nusijuokė.
Na ką Marinute pasiekei ko norėjai?
