Mane truputėlį padažė, apvilko kažkokia suknelę . Na štai metas .
-Sėkmės,-man palinkėjo Ian.
-Ačiū,-šyptelėjau jam.
Manot mano pilvę pradės skraidyt drugeliai ir širdutė pradės spurdėt ir panašiai . Ne . Tai galėjo nutikt prieš ketverius metus, kai dar buvau Camila .
Sudainavau porą dainelių, o tada pradėjau savo kalbą :
-Ačiū, jums visiems, kad nenušvilpėt manęs nuo šios scenos,-nusijuokiau,- na o dabar pasitikim dėl ko čia jūsų tiek daug susirinko, pasitikime 6SOD !-sušukau .
Vaikinai atbėgo ant scenos . Jie vis dar buvo tokie pat energingi, kaip prieš man juos paliekant . Keista, kad tiek su jais, tieks su savo kitais draugais bendrauju tokiu būdu .
Bėgau kuo greičiau iš čia . Man buvo sunku . Aš negalėjau su jais taip bendrauti, kalbėti . Norėjau apkabinti Mark . Jau ketverius metus nejaučiau jo broliškos šilumos . O kaip Luna su Eliza ? Jos mano seserys ... Mano sielos draugės ... ThoLex ... Vieninteliai žmonės kurie mane palaikė, kai...kai pakliuvau į tą nelemptą avariją .
- Katherina .....
Kažkas šaukė mane . Aš nesiklausiau, buvau per daug paskendusi savo mintyse ...
- Katherina. Palauk !
Ėjau toliau . Nelaukiau .
- Katherina ...
Kam čia taip manęs reikia ? Atsisukau . Ot durnė aš ... Pamiršau April ...
-O pagaliau sustojai,-sarkastiškai pasakė ji .
-April ... Atleisk, pamiršau tave .
-Pamiršai tai pamiršai, be ar buvo sunku atsisukt į mane ?
-Ėjau susimasčiusi .
-Apie ką mastei?-paklausė.
-Apie daug ką .
-Pavyzdžiui,-neatstojo .
-Apie Luke ,- melavau .
-Jis tik dieną išvykęs, o jau seilėjies.-nusijuokė .
-O tu ... Gi nebe susipažnsi su 6SOD ,- nukreipiau temą .
-Tu man esi daug svarbesnė, nei jie .
Aš ją stipriai apkabinau .
-Gal eime ledų ? -pasiūliau .
-Eime .
*Po koncerto*
*MARK POV*
Ta mergina ... Katherina, man rodos ... Labai priminė ją . Camila .Jos juokas . Ne . Tai ne ji .
Jau praėjo kaip trys metai . Man ketveri . Nemačiau jos ketverius metus, tik tada per Alano laidą .
Grįžo vaikinai .
-Dar yra Katherina?-nieko nelaukęs paklausė Zayn .
-Pavėlavai,-nusijuokė Luna .
-Velnias ...
-Kažkas įsimylėjo ...
-Net ne,-iškišo liežuvį.
-Šiemet metinės,-liūdnai pasakiau .
Visų veidai iš kart subjuro .
Lunai, Elizai ir Lexi išriedėjo porą ašarų . Vaikinų veidai buvo perkreipti liūdesio, bet tik ne Ian.
-Būtinai turėjai sugadint visiems savo nuotaiką, su savo ta Camila?-piktai paklausė.
-Ian!
-Aš sakau visišką tiesą .
-Kaip matau tu jos net nemylėjai .... Tu net neliūdėjai, net neverkiai kai ji mirė ...
-Ji pati pasirinko tokią lemtį,-burbtelėjo .
-Nes mes ją prie to privedėme !- užrėkė Luna taip garsiai, kad nuo jos balso net krūptelėjau .
Tada Ian užtilo .
*KATHERINOS POV*
-Kath ( aš ) , galėsiu šiandien nakvot pas Jade ?
-Žinoma, kad taip,-nusijuokiau.
-Myliu!-sušuko ir išbėgo pro duris .
Tai ką šiandien būsiu alone . Ne dėl jog, jog neturėčiau draugių ar draugų, bet kažkaip norėčiau pabūti viena.
Gal į papludimį reikėtų nueit ? Taip . Katherina keliauja į LA paludimį .
Apsivilkau visai padorų derinuką plaukučius susirišau į netvarkingą kuoduką . Nesidažius, nes numaniau, kad vistiek verksiu . Tad pataupysiu pinigėlius . Pagriebiau mp3, vandens buteliuką, telefoną ir sumečiau viską į tašiuką . Užrakinau namo duris ir išėjau . Papludimys buvo visai netoli nuo mano namų, tad ilgai keliauti neteko . Mano galvoje skambėjo daina . Daina kurią buvau parašius po to kai Ian ir kiti mane įskaudino . Niekam jos nedainavau, ji taip ir liko ant popieriaus . Užmiršta . Niekam nereikalinga . Kaip ir Camila .
Nelamta ašara nusirideno mano skruostu . Sakiau, kad verksiu . Katherina, susiimk . Greit nusišluosčiau ašarą, užsidėjau akinius nuo saulės, dėl visa ko . Ko aš išvis prisiminiau tą kvailį, Ian ? Juk dabar turiu Luke . Aš jį myliu labiau nei ką kitą . JIS mano gyvenimo meilė ...
Bet, Kath ar tu tikra ?
Kaip keistą . Žmonių beveik nebuvo, paprastai čia nėra net vietos kur atsisėsti . Atsisėdau ant smėlio ir pradėjau galvoti . Apie Katherina ir Camila . Ar reikia, kad Camila prisikeltų ? Ne . Dabar yra tik Katherina . Taip Kath. Camila yra mirusi ir niekas nebe prikels tos merginos .
- Katherina ! - kažkas sušuko .
Atsisukau, ten buvo Luna . Tik jos dabar man ir betrūko, kad galutinai apsižliumčiau ir papildyčiau jūros turinį .
- Liunu?-bandžiau apsimesti, jog nemoku padoriai pasakyti jos vardo .
Ji nusijuokė .
-Jei tau bus lengviau gali mane vadinti Lu .
-Lu,-pakartojau .
-Kodėl vakar taip pabėgai nuo mūsų ?
-Reikėjo eiti,-pamelavau .
-Tai dar galioja mūsų ekskursija po Los Andželą ?
-Nemanau, jog tai gera mintis ...
-Kodėl ?- liūdnai paklausė ji .
Katherina, galvok . Ką aš žinau ką dabar sakyti ... Nereikėjo vapšie sutikt su tuo pasiūlimu .
- Luna, aš tau norėčiau tiek daug pasakyti,-prakalbau lietuviškai .
Rimtai ?! KATHERINA TU LAVONAS .
- Ką ? Tu . Tu .Tu .
-Velniop, Lu ... - apkabinau ją .
- Camila ? - matėsi jos akyse daug ašarų .
Aš linktelėjau, tada ji mane patraukė į save ir stipriai apkabino .
- Camila, prašau atleisk man . Už tai kas įvyko prieš keturius metus . Prašau .
Aš atsidusau .
-Tu, juk supranti kaip man sunku tai padaryti, ar ne?
-Prašau,-virpančiu balsu pasakė ji .
-Atleisk, jog negaliu atleisti tau . Ir prašau niekam nesakyk, jog tai aš . Suprask Camila mirė, jos nebėra . Dabar yra tik Katherina .
