Aš pakilau ir nuėjau nuo jos . Kodėl aš skaudinu ją ? Aš juk Lunai jau senai atleidau, kas mane laiko pasakyti tai garsiai ? Savigarba .
Eidama pamačiau Mariną . Tą kalę, per kurią sugriuvo mano gyvenimas . Dabar žaisiu aš, ne ji, bet aš . Marinute saugokis .
Priėjau prie jos ir apsimečiau kvailute :
-Sveika, gal galėtum man pasirašyti ?
Ji pažiūrėjo į mane kaip į nesveiką .
-Ko ?
-Tu juk pačio Ian'o mergina .
Pamiršau pasakyti, kad jie vėl kartu . Internetas pilnas jų nuotraukų kartu .
-Am ... Gerai, žinoma .
Rankinuke pasikniausiau ir radau užrašų knygutę bei tušinuką , padaviau jai .
-Na, štai,-baigusi pasakė ji.
-Dėkoju, beje gal norėtum išgerti kavos . Suprantu, jog tu manęs nepažįsti , bet ...
-Gerai einam,-nedvejodama atsakė .
O ji liko dar didesnė savimyla nei seniau . Ant kiekvieno sakinio girdėjau tik aš, aš ,aš ir dar kartelį aš .
-Na, o tu Oatherina turi vaikiną ?
Jo ... Ji tokia nevykus, kad net nesugeba išmokt mano vardo .
-Aš Katherina,-nusišypsojau fake smail,- na taip turiu .
-Papasakok apie jį .
Tam, kad norėtum jį atimt? pagalvojau .
-Na jo vardas yra Luke , jam dvidešimt ketveri . Tikriausiai žinai tokius žmones kaip Marina ir Marką Grenadus ?
Ji išsižiojo .
-Tai tavo vaikinas yra garsios dizainerės ir garsaus architekto sūnus ?
-Na taip .
-OmG !!! turėsi mane būtinai su jais supažindinti .
Na - Jau - Ne .
-Jie išvykę .
-Visi ?- nepatikliai paklausė .
-Visi .
-O kada grįš ?
-Nežinau . Beje tavęs nelaukia Ian'as .
-Ar galiu tavimi pasikliauti?
-Žinoma,-vėl fake smail .
-Man to Ian'o nelabai ir reikia .Aš su juo būnu tik dėl populiarumo . Atsimeni kažkada buvo tokia Camila .
Aš sugriežiau dantimis .
-Sakei kažką?-paklausė .
-Ne, ne. Tęsk .
-So, ji buvo tokia nevykelė,-nusijuokė ji,-aš iš jos atėmiau keturius vaikinus . Jei ji būtų dar gyva, patikėk ji nesusirastų niekada jokio berno kuris neateitų pas mane . Va pavyzdžiui Ian'as, kad ir sužinojęs, jog aš suorganizavau viską, apšmeižiau tą kvaiša jis vistiek atbėgo pas mane po jos nusižudymo ...
Na, Ian tau pavyko . Tu nužudei paskutinę dalelę kuri sakė atleisti tau .
*Po poros valandų*
Būvimas su ta šliundra mane tikrai išvargino . Nebeturėjau jėgų net nusimauti batus, o ką jau kalbėti apie tai, jog liko visas gabalas dienos dar . Nežinojau ką veikti, todėl dribau į savo minkštąją lovytę ir užmigau ( su batais : D )
*LUNOS POV*
Grįžau į viešbutį visa apsiverkusi. Mane visi iškart apspito .
-Luna kas nutiko ?
-Ei ko verki ?
-Kas nuskriaudė mano mergytę ? - paklausė Jimin.
Aš tiesiog išlemenau :
-Mila ....
Atsijungiau .
*KATHERINOS POV *
All I want for christmas is youuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu .
Nu ir kas čia toks ''protingas'' pakėlė mane iš saldžių sapnų ? Šiaip ne taip atsisėdau ir akimis pradėjau ieškoti savo rankinuko . Jis vis dainavo tą Kalėdinę dainą . Ir kodėl man taip nesiseka ? Kodėl mano telefonas turi būti kitam kambario gale ? Reiks eit pasimt . Man tai prilygsta maratonui .
Štai aš jau pagaliau nušliaužiau link finišo, dabar visi galite man įteikti medalį . Telefonas nesiliovė grojęs . Ko, kas nori iš manęs ? Tai protinguole gal susirasi savo meškafoną ? Yaey . Jis mano rankose, paspaudžiau mygtuką kuris reiškė A-T-S-I-L-I-E-P-T-I .
[aš] Taip .
[kažkas] Katherina, sveika čia Zayn . Klausyk iškilo labai didelė bėda gal galėtum atvykti į pagrindinę Los Andželo ligoninę . Lu, nualpo ir ji neatsigauna . Ji vis kartoja tavo vardą . Jei gali atvyk .
PyP-PyP-PyP
-Ačiū, kad taip 'aiškiai' paaiškinai,-pasakiau .
*Ligoninėje*
-Na, tai kas nutiko?-atėjusi paklausiau . -Mes tiksliai nežinom, ji grįžo namo visa apsiverkusi pasakė "Mila" ir atsijungė . O po to kai ją atvežė į ligoninę jis vis kartojo tavo vardą ...
-Ar jūs buvot šiandien kalbėjot ar matėtės šiandieną ? - paklausė Jimin .
-Buvom susitikusios, pasisveikinom ir tiesk,-melavau .
-Ar jūs panelės Lunos Moon gyminaičiai? - paklausė atėjęs gydytojas .
-Aš jos vaikinas,-atsistojo Jimin.
Jie pora ? Matyt daug ką praleidau ...
-Kuri iš jūsų yra Katherina ?-ignoravo Jimin daktaras.
-Aš,-pasakiau .
-Eime su manimi .
Nesuprantu . Kuo aš čia dėta ?
-Kodėl ji eina, o ne mes ? Man kažkas čia neaišku ,-kalbėjo Eliza .
-Gygytojau, sakykit kodėl jūs mane pasikvietėt, o ne juos ? Juk ten jos draugai, vaikinas .
-Ji minėjo jūsų vardą ir dar kažkokios merginos vardu Camila, ji prašė pakvieti tave .
Aš nieko nebeatsakiau jam . Įėjau į Lu palatą, prie jos buvo prijungta atrodo koks šimtas laidų . Negi čia dėl manęs viskas ?
-Sveika,-nežymiai šyptelėjo ji .
Aš prisėdau prie jos lovos .
-Juk mes susitarėm, kad tu manęs neišduosi .
-Aš niekam nieko ir nesakiau .
-Bet tu kliedėjau Camilos vardą, po to Katherinos ... Galvoji niekas nesupras ? Kas jei pasakysi ką nors ?
-Bet... Kodėl tu nenori ? Mes vėl būtume didelė šeima ir ...
-Luna,-atsidusau,-jokios didelės šeimos jau nebegalės niekada būti . Aš gyvenau puikų gyvenimą kol vėl nesutikau jūsų, prašau nereikia,-skruostu man nutekėjo karti ašarą .
-Bent atleisk man, prašau, o tada ... Tada atstosiu nuo tavęs,-ji kūkčiojo .
-Atleidžiu tau, tikrai,-kvailos ašaros tekėjo mano skruostu .
-Ačiū, tau .
Žinoma mes kalbėjome lietuviškai ir mus išgirdo ...
-Kaip suprast tu jai atleidi ? Ir kodėl tu kalbi lietuviškai ?-užsipuolė mane klausimais
