Delena Love Story

* 14 *

*CAMILOS POV*

-Pasiruošus?-kaip visada linksmas manęs paklausė Alan'as.
Aš nusišypsojau ir linktelėjau. Buvau apsivilkusi tokią suknelę

. Manau, kad atrodžiau visai gerai. Ką aš čia buvau tikra sexe ( : D )

-Sveiki visi ! Su jumis Alan ir Camila !- sveikinosi,-Alan'as.
Mes nuėjome link sofkučių, prisėdome ir kaip buvau išmokusi paklausiau :
-Tai kas pas mus šiadien svečiuosis, Alan'ai?
Jis pasikrapštė pakaušį ir linsmai pasakė :
- 5 vaikinukai ...
-Tai ko mes laukiam? Pasitikime juos .
Visi žiūrovau pradėjo šokinėt iš laimės, įdomu man ar nebus laimės pilnos kelnės tiktais ? :D
O tada jie įėjo, mes su Alan'u pradėjome ploti. Na, Mila, tik nesusimauk... Įjunk dirbtiną šypseną ir viskas bus gerai ...

* IAN POV *

Ta mergina ... Ji man kažkur matyta, aš jaučiu tai. Pamačius ją atsirado kažkoks labai STIPRUS ryšys .
Mes visi apsikabinome . Po to nuėjome link įprastinės vietos .
-Na, Camila ką manai ?-paklausė Alan'as.
Camila ? Čia ... Čia ji ? Aš pasimečiau, bet ne tik aš, bet ir kiti vaikinai.
-Manau, kad įsimylėjau,-svajingai pasakė ji.
Visi nusijuokė, tam prasme visi žiūrovai. Bandėm ir mes kažkaip nusišypsot, bet nemanau, kad pavyko.
Bet juk pasaulyje yra daugybė Camil'iu ... Gal čia visai ne ta ...

Po laidos, norėjau susistabdyti ją ir pasikalbėti. Ji ateina, na štai ir mano šansas .
-Sveiki, berniukai,-pasisveikino.

* CAMILOS POV *

O taip jie mane pažino, tai atsispindėjo jų veiduose.Manau spėliojo ar tai ta Camila, kurią šitaip išvadino ir linkėjo mirties. Tikrai nepulsiu jiems į glėbius, po to kai jie taip pasielgė. Man nesvarbu, kad juos apgavo, aš taip negalėčiau pasielgti. Net tai šliundrai Marinai nelinkiu mirties... Jei būčiau norėjusi aš tikrai būčiau galėjusi juos sužlugdyti per tiesioginį eterį, bet ...

-Sveiki berniukai,-nusišypsojau dirbtynai.
Jie suglumo.
-Sveika...
-Ar tu ... - bandė kažko paklaust Ian.
Manau, kad supratau, ko jis klausia.
-Taip, tai aš. Ta pati Camila,-vėl FAKE SMILE.
- Mila, eime,-pasakė iš kažkur išlindęs Dylan ...
Oh right ... Dylan mano vaikinas. Jis yra Dylan, mano Dylan ...
-Taip, eime, mielasis . Tai iki vaikinai,-atsisveikinau ir išėjau kartu su Dylan .

*IAN POV*

Tai ji. Aš kvailys ... Suknistas kvailys ... Tam vaikinui pasisekė, kad turi tokią merginą kaip Camila. Aš praradau ją visiems laikams, ji niekada neatleis man... Mums visiems.
Ji pasikeitė. Ne išvaizda, o vidumi . Žinau, kad su ja teko pabendrauti tik laidoje ir dabar vos minutėlę, bet aš matau, kad ji kitokia. Mila yra įjungus dirbtinės šypsenos rėžimą, bet aš žinau, kad ji nėra laiminga dėl to kaip mes pasielgėme ...
Kai ji išėjo stojo labai nejauki tyla ...
-Tai ji ,- išlemeno Stefan.
-Ji,-pritariau aš.

*CAMILOS POV *

-Brangute, kelkis, pas tave kaikas atėjo,- žadino mane Dylan.
Aš suraukiau nosį ir užsiklojau kaldrą sau ant galvos. Jis nusijuokė .
-Nenori geruoju, teks linksmuoju būdu,-nusijuokė tokiu evil juoku .
Nu krč tas mielas berniukas pradėjo mane kutent.
-Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa ! Baik prašau, baik chi chi chi chi chi,- žvengiau aš.
-Kelsies?-mįslingai paklausė.
-Kelsiuos.
-Gera mergaitė,-nusijuokė.
Aš paėmiau pagalvę ir sviedžiau jam į veidą.
-Man dabar bus popa,-vaidino nuliūdūsį.
Aš prislinkau arčiau jo ir karštai pabučiavau.
-Nebeskauda?-paklausiau atsitraukusi nuo jo.
-Dar truputį.
Dar kartelį pabučiavau jį.
-Dabar jau nebeskauda, na tai mes lauksim tavęs virtuvėje ....
-Kas tie MES ?
-Pamatysi.
Kas jam sunku pasakyk kas laukia manęs ? Aj nu nesvarbu, palauks : D .
Apsivilkau tokią suknelę Nu jau viskas, pagaliau ... Pasižiūrėjau į save veidrodyje .
- CAMILA ČIA TU ?- paklausiau pati savęs.

Patraukiau link svetainės ir pamačiau tai ko visiškai nesitikėjau pamatyti. Ten sedėjo Dylan su, su Ian ?
-Na, pagaliau,-nusijuokė Dylan.
-Labas, Ian .... Dylan, kodėl jis čia ?
-Aš,-bandė kažką sakyt Ian.
-Jums reikia išsiaiškinti...
-Nėra čia ko aiškintis. Jis mane išdavė ir norėjo mano mirties,-pertraukiau jį ir pasakiau piktai .
-Dar kartą sakau, jums reikia pasikalbėti. Aš jau eisiu į darbą,-atsisveikino jis.

Dylan išėjus stojo nejauki tyla, nusprendžiau ją nutraukti :
-Na tai šnekėt.
-Ką man padaryt, kad man atleistum?-liūdnai paklausė jis.
-Atleidžiu tau,-be emocijų pasakiau.
-Ne, ne taip ... Klausyk, aš labai gailiuosi, kad taip pasielgiau su tavimi. Visi mes gailimės. Luna kasnakt verkia, Eliza nebuvo nė kart nusišypsojusi, Mark sėdi užsidaręs namuose ir niekur neina, vaikinai negali ramiai gyventi, aš negaliu šitaip gyventi. Prašau, atleisk mums...
-Juk sakiau, kad atleižiu.
-Juk matau, kad tai netiesa.
-Tai nusipirk akinius, gal pagaliau praregėsi.
-Kodėl tu šitaip ? Aš, aš vis dar myliu tave .
-Praeis .