Pamačiau, kad vargšelį Ian apsupo daugybė spygaujaučių merginų. Tas vaizdas buvo tikrai gan juokingas, bet reikia išgelbėti tą drugelį.
-Tai kur tas paslaptingasis vaikinas?-paklausė Luna.
-Eime.
Jau buvome gan arti prie Ian'o .
-Pabūk čia, aš tuoj.
Nemanau, kad ji ką nors suprato, bet ne tame esmė, reikia išgelbėti Ian'ą Prasibroviau pro fanes, dauguma rėkė ant manęs :
-Ką čia dirbi?!
-Pasitrauk, kale!
Dar kažką sakė, bet nebelabai girdėjau. Pamatęs mane, Ian'o veido išraiška atrodo buvo tokia, net nežinau kaip paaiškinti
.
-Na, mergaitės skirstykitės, Ian eis su manimi.
Nebeklausiau ką ten jos dar sako tik nusitempiau jį prie Lunos.
-Va čia tas brolio draugas,nusišypsojau,-namuose laukia dar keturi.
-Aš...aš Lu...na, Lu.
Tikriausiai ir aš taip atrodžiau kai pamačiau juos, tai atrodė tikrai juokinga.
-Ian,-nusišypsojo.
Kai važiavome, Ian su Luna daugiau susipažino ir ji elgėsi jau kur kas laisviau, nei prieš tai. Taip nebesiautėjom kaip važiuodami pirmai, bet tikrai neliūdėjom.
Atvažiavus. Ian paėmė Lu lagaminus, įėjome į namus.
-Mes jau namie!-surėkiau.
-Nerėk, kai kam skauda galvą,-nusijuokė Jimin.
Vadinasi Mark parsirado jau namo. Žinktelėjau porą žingsnių ir ... Jop, jis sedėjo virtuvėj. Atrodė tikrai ŠUDINAI : D .
-Net negalvok, kad užjausiu, pats kaltas,-nusijuokiau.
-Gerą tu sesę turi,-nusijuokė Lu,- beje aš Luna.
Jie visi pasisveikino su ja, apkabino . Luna spinduliavo laimę, ji buvo pilna laimės, tiesiogine to žodžio prasme. Nors kur čia nebūsi laiminga, kai pamatai pilna nama vaikinuku.
Nuėjau į savo kambarėlį. Viskas suversta, išmėtyta... Žodžiu savartynas čia pas mane. Keista, aš jau dar mažiau nei savaitę, o spėjau viską suverst. Paprastai man užtenka tik poros dienų. Camila, NUSIVYLIAU TAVIMI . Bet kaip bebūtų reikia apsitvarkyti.
* Po maždaug dviejų valandų *
Nu va, mano kambaryje vėl buvo tvarkingas, bet neilgam : D . Nusprendžiau dar pasikniausti savo daiktuose, gal lobį kaikokį atrasiu, ką gali žinoti visko būna. Pirma, nuėjau iki savo vieno lagamino kurio visdar nesugebėjau išsikrauti.
-Na ir ką čia turim?-paklausiau pati savęs.
Nieko gero. Makiažas, kažkoks ragas ir daugybė niekučių. Toliau žiūrinėjau ką turiu. Pamačiau didelį piešimo sąsiuvinį. Aj ties aš gi mėgstu paišyt kaiką, bet nemanau, jog man kasnors išeina. Pasiėmiau jį ir pradėjau vartyti. Ten buvo neperseniausiai,( kai dar buvau Lietuvoj ) nupiešta daug įžymių žmonių. Kaip Elvis Presley, One Direction, Angelina Jolie, Kristen Stewart bei Leonardo DiCaprio ir kt. Nu, gal visai ir gražiai nupiešiau. Ėėėė, nuo kada čia taip vertinam savo darbus ? Keistas tu žmogas Mila.
Reikia paklausti Lu nuomonės. Pasiėmiau sąsiuvinį ir nuėjau pas ją į kambarį.
-Labuks,-pasisveikinau.
-Ko tu niekada nesibeldi?-paklausė rimtai.
-Ė, pažiūrėk ką manai?,-ignoravau jos klausimą ir padaviau jai savo 'meną' .
Ji pavartė sąsiuvinį.
-Čia tu piešei?
-Taip.
-Bet tai ... Kaip taip galima NERALIAI piešti?-žodį nerealiai ji pabrėžė.
-Aš nemanau, kad čia labai gražu ...
Tada gavau spridką į pakaušį.
-Už ką?-nesupratusi paklausiau.
-DAUGIAU NIEKADA NESAKYK, KAD NEMOKI GRAŽIAI PIEŠT. AIŠKU ?
-Mhm ... - sumurmėjau.
-Kažką sakei?
-Nu gražiai piešiu,- truputį garsiau pasakiau.
-Ko tai labai nesigirdi ...
-Aš gražiai piešiu !- užrėkiau gan garsiai.
Po poros sekundžių į Lu kambarį atbėgo vaikinai.
-Kas gražiai piešia?-paklausė Stefan.
Luna parodė pirštu į mane.
-Ar galėtume pamatyti?
-Ne,-pasakiau.
-But Why ?
-Todėl, nes jūs dar išsižeisit ...
Mano mieloji draugė padavė jiem sąsiuvinį. O tu ............ Jie atrodo išnagrinėjo kiekvieną piešinį iki smulkmenėlių.
-Tu ...
-Pieši ...
-Taip ...
-Nuostabiai ...
-Ir ...
-Nerealiai ...
-Aikit spangalai jūs.
Jie sąmokslisiškai susižvalgė ir pradėjo mane kutent.
-B-b-b-b-b-b-b-b-baikit-t-t-t-t-t-t-t pr-a-a-a-a-a-a-a-aša-u-u-u-u-u-u-u-u .
-Pasakyk, kad tu nuostabiai pieši.
Ir vėl kutenimo banga.
-G-g-g-g-g-g-erai-i-i-i-i-i a-š-š-š-š-š nere-a-a-a-a-a-aliai p-p-p-p-p-p-ieš-š-š-š-š-šiu-u-u-u-u,- bandžiau per juoką ką nors normalaus pasakyt.
Man pasakius jie nustojo mane kutent ir išsiviepė pačiu durniausiu smailu kokiu tik mokėjo .
