-Milos akimis-
- Dėl šito. - tarė jis.
Staiga jis prisitraukė mane ir pabučiavo. Rankomis apkabino mano liemenį ir prispaudė mano kūną prie savojo.
Aš buvau sutrikusi dėl tokių jo veiksmų, bet po minutėlės pasidaviau jam net nesuprasdama kodėl. Tiesiog mūsų lūpos ėmė judėti kartu. Visą laiką galvojau ką aš darau ir kodėl, bet atsakymo nebuvo. Atsitraukėm ir giliai kvėpuodami žiūrėjom vienas į kito akis. Suvokusi, kad tai neturėjo įvykti papurčiau galvą ir greit atsitraukus nuo jo išlėkiau pro duris.
- Mila, palauk, prašau. - girdėjau jo balsą už savęs.
- Ne, Zayn. Palik mane ramybėje. - pasakiau nuėjus į svetainę ir apsirengdama savo palaidinę, kurią čia palikau.
- Aš atsiprašau, gerai?
- Ne. Negerai. Tiesiog trumpam, palik mane vieną. - atsisukau į jį.
Jis vis dar buvo be marškinėlių. Pripažinsiu tai atrodė tikrai seksualiai, bet juk mes tik šiandien susipažinom.
- Kas nutiko? - paklausė ką tik atėjusi Emma.
- Nieko, viskas gerai. - pasakė Zayn.
- Juk matau, kad tai netiesa. - pasakė mergina.
- Emma, tiesiog palik mus vienus. - tarė jis.
- Palikt? Zayn, gal jau pamiršai, kad aš ją parsivedžiau į namus? Ir ką tu jai padarei?
- Aš? Nieko. - gynėsi.
- Bus geriausia jeigu aš išeisiu. - tariau.
- Kodėl? Mila, kas buvo? - paklausė Emma.
- Nieko. Tiesiog man reikia namo. - atsakiau.
- Ar kas pasakė namo? - tarė atėjęs Louis.
- Taip, Mila, nori išeiti. - sumurmėjo Zayn.
- Tu negali išeiti. - pasakė Louis.
- Kaip tai negaliu? - tariau.
- Nes neįvykdei užduoties.
- Gal pamiršk tai? Aš jos nebevykdysiu.
- Ką? Tu negali. Žodžių atsiimti negalima.
- Aš to nedarysiu. Tik ne su juo. - parodžiau į Zayn.
- Zayn, ką padarei Milai? - Louis atsisuko į jį.
- Po velnių, aš nieko jai nepadariau! - jis atrodė įpykęs.
- Ko čia šauki? - atėjo lyg ir Harry.
- O tai dabar jau pasirodei? - tyčiojosi Zayn.
- Žinai ką? - Harry jau norėjo jam trenkti, bet Louis jį sulaikė.
- Viskas, užteks. Mila, kad ir ką Zayn tau padarė eini su juo į kambarį, o Harry ir Emma, einat su manim. - pasakė Louis.
- Aš niekur neisiu. - pasakiau.
- Neatsikalbinėk. - tarė Zayn ir pačiupęs mane už rankos nusitempė į kambarį.
- Paleisk. - muisčiausi.
- Tylėk. - tarė ir įstūmė mane į kambario vidų bei uždarė duris ir jas užrakino?
- Užrakinai duris? - stebėjaus.
- Taip. Čia tam, kad neišeitum iki rytojaus. - tarė.
- Tu beprotis. - sumurmėjau.
- Klausyk, lėlyte, per gerai aš čia su tavim elgiuos. Kita tavo vietoje jau būtų seniai paimta jėga.
- Ką?!
- Ką girdėjai. Dabar žaisim pagal mano taisykles.
- Pasvajok. Kas aš tau? Visiška kvaiša? Na, jau ne, tu man nenurodinėsi.
- Dar pažiūrėsim. - pastūmė mane ir aš kritau tiesiai ant jo lovos.
Jis atsirado ant manęs.
- Buvau geras, lėlyte. Dabar toks nebebūsiu. - sušnibždėjo prie mano ausies.
Staiga pajaučiau jo lūpas ant savo kaklo.
- Ką tu darai?! Paleisk mane! - muisčiausi.
- Žaidimas prasideda, mažute. - sukikeno ir įsisiurbė man į lūpas.
Priešinausi kol jis atsitraukė.
- Ilgai nepasiduosi?
- Ko tu iš manęs nori?
- Tu dar nesupratai?
Mano burna prasivėrė, o akys išsiplėtė.
- Suklydai, lėlyte. - nusijuokė ir vėl įsisiurbė man į lūpas, bet šįkart pajutau jo liežuvį.
Bandžiau jį nustumti, bet tai nesisekė, nes jis tik suėmė už mano riešų ir prispaudė mano rankas prie lovos, šalia mano galvos. Nežinojau ką daugiau daryti tad įkandau jam.
- Auč. - susiėmė už lūpos.
- Suklydai. - tariau aš ir trenkiau jam antausį, nes jis paleido vieną mano ranką.
Tada spyriau jam į tarpkojį. Jis suinkštė ir nusirito nuo manęs. Aš greit pašokau nuo lovos ir nubėgau prie durų, bet vos pabandžiau jas atrakinti.. Pajaučiau kaip mano kūnas prispaudžiamas prie durų.
- Manei pabėgsi, lėlyte? - sukuždėjo man į ausį.
Jo pirštai patraukė mano plaukus man nuo veido ir jo lūpos vėl glamonėjo mano kaklą. Jaučiau kaip jo rankos slysta mano kūnu taip traukdamos žemyn mano palaidinę.
- Prašau, baik. - sudrebėjau kai jo pusnuogis kūnas prisilietė prie mano jau pusnuogio kūno.
- Juk viskas galėtų būti ir kitaip jei man pasiduotum. - tarė vis dar bučiuodamas mano kaklą.
- Paleisk mane, prašau.
- Juk žinau, kad tau tai patinka, nes tu jau visa drebi. - pasakė apsukdamas mane į save.
- Ne. - purčiau galvą.
- Tu meluoji pati sau. Juk žinau, kad to nori. Žinau, kad būsiu tau pirmas, bet tai dar geriau. - sukikeno.
- Paleisk. - užsimerkiau, nes tai ką jis dabar darė jau ėmė mane veikti.
O jis tiesiog švelniai sukando mano kaklo odą. Tada bučiavo mano raktikaulį ir leidosi žemyn per mano dar nenuogą krūtinę link pilvo. Ir vėl grįžo prie mano veido. Bučiavo į lūpas ir viena ranka spustelėjo mano šlaunį.
Aš nebežinojau kas vyksta kai man vėl aptemo akyse ir ėmiau matyti vaizdus. Tai buvo.. Seksas? Daug sekso. Pasimuisčiau ir vėl grįžau į realybę. Kaip tik tuo metu Zayn užsikėlė mane ant savęs. Jaučiau jį dar arčiau. Darėsi sunku kvėpuoti, bet juk negaliu jam pasiduoti. Ir tie vaizdai.. Vadinasi tai ne pirmas kartas. Bet su kuo tai vyko?
Pajutau kaip vėl atsiduriu ant Zayn'o lovos, o jis ant manęs.
- Tu nieko prieš jei atsikratysim poros drabužių? - sukikeno numaudamas mano džinsus, taip pat ir savo.
- Nemanau, kad tai gerai mintis. - išleidau garsų atodūsį ir greit uždėjau savo ranką ant jo rankos, nes ji staiga atsidūrė ant jam reikiamo taško ant mano kūno.
- Kodėl? Juk tai nebus skausminga. - sukikeno ir lėtai bei švelniai judino ranką.
- Tai negerai. Aš nepažįstu tavęs.
- Aš tavęs taip pat, bet mylėtis tai netrukdo.
- Mylėtis? - sutrikau.
- O tai tu manei, kad aš iki galo taip ir neprieisiu? Aš tik laukiu tinkamos progos ir tada tu būsi mano, lėlyte. - nusijuokė ir patraukė ranką, bet ji atsirado ties liemenėlės užsegimu nugaroje.
- Gal nereikia? - tariau.
- Reikia, mažute. Reikia.
- Ar tu priklausomas nuo sekso? - staiga paklausiau.
