-Zayn akimis-
Pabučiavau Milą į skruostą ir išvažiavau. Ta lėlytė turi kažką tokio kas mane traukia. Bet prie jos nebus taip lengva prieiti kaip aš maniau. Ir žinoma aš ne toks kvailas, kad nesuprasčiau jog ji tikrai kažką slepia. Ir aš ne tas, kuris pasiduoda nieko nepešęs. Ji vistiek turės kada nors išsiduoti ir tada ji jau bus mano.
Parvažiavau namo ir vos įžengiau vidun į namus mane pasitiko rimtas Emmos žvilgsnis.
- Taigi, Malik, man tave dabar nudėt ar dar palaukt? - tarė ji eidama link manęs.
- Palauk! - ištiesiau rankas į priekį. - Už ką čia taip? - paklausiau.
- Už ką?! Tu dar drįsti klausti?! - trinktelėjo man per pakaušį.
- Auč! - aš atšokau toliau nuo jos ir nubėgau už virtuvinio stalo. - Ką aš padariau? - tariau.
- Tu kvailas ar apsimeti? - atėjo prie kitos stalo pusės.
- Nu ką aš padariau? - nieko nesupratau.
- Toks vardas kaip Mila, nieko tau nesako? - tarė bandydama mane pasiekti.
Aš atsitraukiau toliau.
- Prie ko čia ji? - vis dar nesupratau.
- Judu išvažiavot kada?! Ir tu grįžti tik dabar! Kur logika, Malik?! - ji beveik rėkė ant manęs.
Tik dabar supratau ką ji turi omenyje. Ji rūpinasi Mila. O aš tipo esu blogas. Viskas aišku. Na, jei ji taip nori, paerzinsim.
- Mes tik pasilinksminom. - nusijuokiau.
Emmos burna prasivėrė ir ji atrodė šoko būsenos.
- Emma? - tariau.
- Tu.. Ar tu nesugebi apsieit be šito?! - suriko ji ir vėl bandė mane pagauti.
Aš ėmiau juoktis ir bėgioti po visus namus.
- Emma, tu per rimtai į tai reguoji. - juokiausi.
- Ak tu šitaip?! Tu atsiimsi, Malik! Už visas merginas, kurios ateina čia ir būna tavo paliestos! - sušuko ji ir pagaliau pargriovė mane svetainėje ant kilimo.
- Tu turbūt juokauji? - pasakiau jau rimtai žiūrėdamas į ją, nes ji pasiėmė kažkokį storą žurnalą.
- Ne, visai ne. - trinktelėjo man iš jo.
- Oi! Tik ne į veidą! - iškėliau rankas.
- Palauk tu man dar. Tau ne tiek dar reiktų atmušt smegeninę. - tarė ir vėl trinktelėjo.
- Gerai, baik! - ėmiau juoktis vėl.
- Oo, tai dabar jau baigt? - vėl trinktelėjo.
- Emma, aš rimtai. - tariau.
Žvilgtelėjau į ją. Na, ją patraukti turėtų būti visai nesunku, juk ji sėdi ant manęs. Staiga uždėjau rankas ant jos liemens ir nuritau ją nuo savęs. Taigi, dabar aš buvau ant jos.
- Atsiprašau, bet tu visai manęs neklausai. - nusijuokiau ir vėl.
- Nulipk nuo manęs, Zayn! - šūktelėjo ji.
- Am.. Ne, kol visko nepasakysiu. - sukikenau.
- Gerai, aš klausau, sakyk greitai. - tarė susinervinusi.
- Aš pajuokavau. Aš Milai nieko nepadariau. Norėjau, bet nepadariau. - nusijuokiau.
- Ak tu, gyvulį! Norėjai?! Aš tau kaip duosiu vieną gerą į tą tavo makaulę. - vėl trinktelėjo iš žurnalo.
- Ei, liaukis! - pasakiau atimdamas iš jos tą žurnalą ir suimdamas ją už riešų.
- O tai nuostabu, tai dabar ir aš tavo sąraše? - nusišaipė.
- Klausyk, aš nieko jai nepadariau. Netiki manim, patikėk Mila. Parašyk jai ir ji tau pasakys tiesą. - tariau.
- Aš neturiu jos numerio, mulki. - sumurmėjo.
- Bet aš turiu. - sukikenau ir paleidau jos rankas bei nulipau nuo jos, ištiesiau jai ranką.
Ji atsiduso ir paėmė už jos. Padėjau jai atsistoti. Sukikenau, nes vis dėl to ji manęs paklausė.
- Nebūk toks laimingas, Malik. - su alkūne silpnai stuktelėjo man į pilvą praeidama pro mane.
Vėl sukikenau ir nuėjau paskui ją.
- Tai tiki manim? - paklausiau kai jau buvom virtuvėje.
- Tai tu dabar mane sekiosi kaip šuniukas? - atsisuko į mane. - Beje, ne! - sušuko.
- Nagi, ką aš blogo padariau? Juk tik pajuokavau. - pasakiau.
- Aha, tokie tavo juokeliai visai nejuokingi. - rimtai tarė.
- Ir ilgai ant manęs pyksi?
- Taip.
- Emma, juk mes draugai, taip negalima. - suzyziau.
- Zayn, nustok elgtis kaip mažas vaikas. Tave tik mokyk ir mokyk. - nusijuokė.
- Ar tai reiškia jog nepyksti?
- Nepykstu.
- Bet vis tiek netiki, taip?
- Hm.. Ne.
- Oh c'mon. - pavarčiau akis.
- Tai nepadės. - nusijuokė.
- Gerai, imk ir parašyk Milai. - ištiesiau savo telefoną jai.
- Pats rašyk. - nustūmė mano ranką.
- Tai tu netiki manim, tu ir rašyk. - neatlyžau.
- Baik, Zayn. Tu nesupranti, kad tai tavo bėdos, o ne mano, bet prašau tik vieno. Neįvelk jos į visa tai. - pasakė.
- Į ką?
- Ji taip pat turi jausmus. Ji žmogus kaip ir tu. Ir tikrai nenori būti dar vienu žaisliuku tavo kolekcijoje. Tiesiog nežaisk su ja, gerai?
- O kas sakė, kad aš su ja žaisiu?
- Juk mes visi žinom koks tu, Zayn.
- Teisingai, buvau pamiršęs jog jūs žinot apie mane daugiau nei aš pats. - šiek tiek supykau.
- Aš taip nesakiau. - tarė Emma.
- Koks skirtumas. - sumurmėjau ir palikau ją virtuvėje, o pats nuėjau į savo kambarį.
Įžengęs vidun uždariau duris ir priėjęs prie lovos numečiau ant jos telefoną. Vis dėl to jau vėlu tad nuėjau į vonią. Nusimaudžiau ir apsirengiau pižamą. Grįžau į kambarį. Patogiai įsitaisiau lovoje ir į rankas paėmiau telefoną. Na, kol kas nei žinučių, nei skambučių nėra. Miegoti dar nelabai norėjosi tad nusprendžiau, kad būtų įdomu su kažkuo dar pasikalbėti. Lėtai pirštu vedžiau per adresatus savo telefone. Kai mano akys užkliuvo už vardo.. Mila.
