-Harry akimis-
Sėdėjau kambaryje ir galvojau apie viską kas įvyko. Melanie dingo.. Aš taip ir nespėjau pasakyti ką jai jaučiu. Ar įmanoma gyventi kai taip nutiko? Melanie būtų to norėjusi. Ji nebūtų leidusi kažkam palikti šio pasaulio. Vienintelis dalykas, kurį žinau tai, kad niekada nesugebėsiu atleisti Zayn..
-Prisiminimai, naktis klube-
Su Melanie atėjom į naują klubą. Pradėjom šokti ir tai buvo tikrai linksma, bet ji pavargo ir pasakiusi jog tuoj grįš nuėjo prie baro. Aš nenorėjau ilgai jos laukti vienas tad nuėjau paskui ją, o vaizdas, kurį pamačiau mane šokiravo. Aš stovėjau netoli Melanie ir viską mačiau bei girdėjau.
Prieš mano akis buvo Zayn, kuris bučiavosi su kažkokia blondine, bet staiga jis atsitraukė ir pažvelgė į Melanie. Aš taip pat atsisukau į ją. Jos skruostais riedėjo ašaros ir tą akimirką aš supratau ką ji turėjo omenyje sakydama jog galbūt pažįsta Zayn. Tarp jų kažkas buvo. Ir aš buvau toks idiotas, kad nepastebėjau to anksčiau.
Akivaizdu Zayn ją vijosi kai ji išlėkė iš klubo. Aš išbėgau paskui Zayn, bet vos atsidūriau lauke pamačiau tik Zayn, kuris nežinojo ką daryti.
- Iš kur tu čia atsiradai? - paklausė jis pamatęs mane.
- Aš atėjau su Melanie. - tariau.
- Su Melanie? - nustebo.
- Taip.
- Kokio velnio tu ją vedeisi į sumautą klubą?! Ir po velnių, iš kur tu ją pažįsti?! - dabar jis šaukė.
- Ne tavo reikalas! - atšoviau jam.
- Ak ne mano?! Tu bent žinai, kad ji su manim miegojo?! Ji ne tau, Harry, tad atvėsk! - surėkė man į veidą.
Pyktis virė manyje ir nesusivaldęs trenkiau Zayn. Jis užsimojo ir trenkė man. Pastebėjau kaip iš klubo išlėkė ta blondinė. Ji pradėjo klykti ir bandė mus išskirti.
- Nina, nesikišk! - suriko Zayn.
Pastūmiau jį nuo savęs.
- Jei Melanie tau taip rūpėjo tai kodėl laižeisi su šita?! - parodžiau į blondinę.
- Ne tavo reikalas! Ką noriu tą darau! - užrėkė jis.
- Tu idiotas! Tau terūpi tik kaip žaisti merginų jausmais! Neabejoju jog ji taip pat tave jau įsimylėjo! - užšaukiau vis rodydamas į merginą.
- Koks skirtumas! Man nerūpi! Tiesiog atsikniskit nuo manęs! - surėkė ir nuėjo atgal į klubą.
Mergina jau kūkčiojo. Nusivaliau kraują nuo lūpos, kuri buvo praskelta ir priėjau prie merginos.
- Klausyk, tu nekalta dėl tokio jo elgesio. Viskas gerai. - tariau žiūrėdamas į ją.
Ji puolė man į glėbį ir ėmė verkti. Nežinojau ką turėčiau daryti tad tiesiog apglėbiau ją savo rankomis.
- Jis visiška šiukšlė. - pasakė ji.
- Taip. - tyliai ištariau ir tvirčiau apkabinau merginą.
Kitą dieną atsibudau nuo skambančio telefono.
- Klausau. - tariau apsimiegojęs.
- Harry, greitai atvažiuok į Emmos namus. - tai buvo Niall.
- Kodėl? Ar kas nutiko? - atsisėdau lovoje.
- Ne telefonu.
- Gerai, tuoj būsiu. - tariau ir padėjau ragelį.
Greitai susiruošiau ir po kelių minučių jau buvau prie Emmos namų. Paskambinau į duris. Jas atidarė Niall. Užėjęs vidun išgirdau kūkčiojimą. Įžengęs į svetainę pamačiau Zayn ir dar dvi merginas. Viena iš jų buvo ta pati blondinė. O kūkčiojimas sklido iš Emmos pusės.
- Ką tai reiškia? - paklausiau.
Niall priėjo prie manęs ir uždėjo ranką ant peties.
- Užjaučiu, bičiuli, žinau, kad ji tau buvo svarbi. - tarė jis.
Atsisukau į jį.
- Apie ką tu kalbi? - bijojau išgirsti blogiausią.
Emma atsistojo nuo sofos ir priėjusi prie manęs apsikabino.
- Jos nėra.. - jos balsas trūkinėjo. - Melanie nėra..
- Kaip tai nėra? - mano širdis ėmė plakti kaip pašėlusi.
- Vakar ji negrįžo, o šiandien mum pranešė, kad ji pateko į avariją ir.. - merginos, kurios vardas berods buvo Amber balsas strigo.
- To negali būti. - pasakiau atsitraukdamas žingsnį atgal.
Pažiūrėjau į Zayn. Jis stovėjo tarsi suakmenėjęs. Net nepratarė nei žodžio.
- Tu dėl visko kaltas. - pasakiau žiūrėdamas į jį.
Jis pakėlė akis į mane. Matėsi jog jis taip pat verkė.
- Harry, niekas dėl to nekaltas. Taip tiesiog įvyko. - pasakė Niall.
- Netiesa! Jei ne Zayn su savo sumauta apgavyste viskas būtų kitaip! - surėkiau.
- Harry, nusiramink. - tarė blondinukas.
- Tu kaltas, kad ji mirė. - išrėžiau tai Zayn ir išlėkiau pro duris.
