-Emmos akimis-
Vos Zayn išvažiavo su Mila paskambinau kitiems ir pranešiau apie planus.
- Emma, o tu nemanai, kad Zayn'ui ji patinka? - paklausė manęs Niall.
- Kas? Mila? - tariau.
- Taip.
- Galbūt. Bet aš abejoju ar jis pamiršo Melanie ir ar jis nežais su Mila.
- O tu nepastebėjai, kad Mila labai panaši į Melanie?
- Pastebėjau ir tai tikrai keista. Ir kažin kodėl ji nualpo pamačiusi Zayn?
- Nežinau. Klausyk, princese, gal einam susidėti daiktus ir kai ką nuveikti? - pakilnojo antakius Nialler.
- Ak tu, šelmi. - nusijuokiau ir pabučiavau jį.
-Harry akimis-
- Skambino Emma ir sakė važiuosim kažkur tai aš turėčiau jau grįžti. - tariau.
- Reikalai. Visada atsiranda kažkas kitas, Styles.
- Suprantu, bet aš negaliu nieko pakeisti.
- Gali. Tu žinai ką turi daryti.
- Tai neįmanoma. Prašot per daug.
- Tau spręsti, Styles. Mergina arba tu. Duodam tau mėnesį, tai daug laiko.
- Žinau.. - tariau.
- Gali jau eit. - tarė.
Apsisukau ir išėjau iš pastato. Po galais, ir į ką aš įsivėliau? Nereikėjo man sutikti. Padariau klaidą už kurią gausiu skaudžiai sumokėti..
Po poros minučių jau buvau prie namų. Įžengiau vidun, bet nieko neradau. Keista. Kur visi pasidėjo? Suskambėjo durų skambutis. Atidariau duris.
- Amber? Ir Nina? - tariau.
- Tos pačios. - įžengė vidun Nina.
- Labas. - pasisveikino Amber ir tik tada užėjo vidun.
Uždariau duris.
- Ką judvi čia veikiat? - paklausiau.
- Emma mus pakvietė, nes sakė kažkur vyksim. - paaiškino Amber.
- Aišku. Tiek to, einu jos paieškot. - tariau ir užlipau į antrą aukštą.
Ar aš žadu jos ieškoti? Ne. Kai reikės atsiras. Nežadu eiti į jos ir Niall kambarį. Ką aš žinau kuo jie ten užsiminėja.
Nuėjau į savo kambarį. Susiradau porą rūbų ir sumečiau juos į maišiuką. Juk nereikės daug drabužių?
Pagalvojau apie vieną dalyką todėl nuėjau į Zayn kambarį. Žinojau jog jo nėra. Tikriausiai vėl su kokia mergina.
Apsidairiau ir pastebėjau porą nuotraukų ant stalo. Pažiūrėjau į jas. Viena buvo Melanie, o kita tos Milos lygtais. Kaip suprasti? Jis ką, jas lygina? Tai absurdas.
Pastebėjau Zayn nešiojamą kompiuterį ant lovos. Gal ten kažką rasiu? Padėjau nuotraukas atgal ant stalo ir prisėdau ant lovos. Paėmiau kompiuterį ir atverčiau jį. Nuostabu.. Nejau aš toks idiotas, kad nepagalvojau apie kodą? Kvailys. Nieko nepešęs padėjau kompiuterį atgal ant lovos ir nuėjau pasiknisti po stalčius.
Viename radau pistoletą. Po velnių, jis ginkluotas net namie. Kitame radau kažkokius popierius. Ėmiau juos skaityti. Čia kažkokie mafijos reikalai. Palaukit.. Melanie? Papurčiau galvą netikėdamas tuo ką matau. Apkaltinta žmogžudyste? Po velnių, kas čia per š*das?! Juk ji niekada net ginklo nelaikiusi rankose. O gal aš per gerai apie ją galvojau? Aš nieko nebesuprantu.
Padėjau popierius į vietą ir išėjau iš kambario. Grįžau į savąjį, kuriame radau Niną sėdinčią ant mano lovos.
- Ką čia darai? - paklausiau.
- Laukiau tavęs, Styles. - priėjo prie manęs.
Nužvelgiau ją.
- Ko nori, Nina?
- Pasiilgau pats žinai ko. - sumurkė.
- Tu nei trupučio nepasikeitei. - tariau patraukdamas ją nuo savęs.
- Kas su tavimi blogai?
- Su manim? Tu pažiūrėk į save. Pirma su Zayn, o dabar su manim. Koks tavo statusas, mažyte?
- Tu žadėjai man padėti.
- Tik nereikia, gerai? Aš turiu ir savo bėdų.
- Vėl mafija?
- Ne tavo reikalas.
- Galbūt. Bet aš žinau tai ko nežinot nei tu, nei Zayn. - tarė.
- Apie ką tu kalbi? - atsisukau į ją.
- Ateis laikas sužinosi. - ėjo durų link.
- Pasakyk dabar. - uždariau duris ir viena ranka atsirėmiau į jas stebėdamas Niną.
Ji atsisuko į mane ir prikando lūpą.
- O tu karštas, Styles. - tarė suimdama už mano marškinėlių apykaklės ir prisitraukus įsisiurbė į lūpas.
Prirėmiau ją prie durų ir nutraukiau bučinį.
- Nustok žaisti, Nina, nes gali nudegti. - tariau.
- Tikrai? Man atrodo tau taip pat tai patiko. Prisimink tai kas vyko per tuos metus. - pasakė.
- Tai net nebuvo tikra. Aš buvau kvailys, kad sutikau. Be to buvau girtas.
- Tai jau nebesvarbu. Svarbiau tai, kad tu pamiršti pažadus.
- Aš nepamiršau nieko. Geriau sakyk, ką žinai?
- Kas man iš to?
- Visada ieškai naudos. - nusijuokiau.
- Gyventi juk reikia. - pasakė.
- Gerai, nesvarbu. Ko nori?
- Zayn.
- Pakvaišai? Juk pati gali jį gauti.
- Jis su manim net nekalba.
- Gerai, kažką sugalvosiu.
- Žinau kur Zayn siunta. - tarė.
- Tu rimtai? - buvau netekęs žado.
- Visiškai.
- Tu auksas, Nina. - iš laimės pabučiavau ją. - Kur ta siunta?
- Italijoj, netoli Romos.
- Tu tikrai nuostabi. - šyptelėjau, o ji vėl ėmė mane bučiuoti.
-Emmos akimis-
Palikau Niall kambaryje tvarkytis, nes pati greičiau susiruošiau tad ėjau koridorium ir netyčia išgirdau balsus Harry kambaryje. Smalsumas tiesiog žudė tad priėjau arčiau. Išgirdau Ninos balsą. Po galais, ką ji ten veikia?
- Kas man iš to? - tai buvo Ninos balsas.
- Visada ieškai naudos. - nusijuokė Harry.
- Gyventi juk reikia. - pasakė.
- Gerai, nesvarbu. Ko nori?
- Zayn.
- Pakvaišai? Juk pati gali jį gauti.
- Jis su manim net nekalba.
- Gerai, kažką sugalvosiu.
- Žinau kur Zayn siunta. - tarė.
- Tu rimtai? - atrodė nustebęs.
- Visiškai.
- Tu auksas, Nina. - nutilo. - Kur ta siunta?
- Italijoj, netoli Romos. - pasakė.
Po velnių.. Susiėmiau už burnos, kad neišleisčiau nei garso ir tyliai nulipau laiptais žemyn. Kažin ar turėčiau perspėti Zayn? Žinojau, kad Harry kaltina Zayn dėl Melanie mirties, bet kad atiduotų jį į rankas Ninai, to nesitikėjau. O Nina irgi kokia gyvatė. Visiška melagė ir apgavikė.
Svetainėje radau Amber.
- Sveika. - šyptelėjau.
- Labas, Emma. - apsikabino mane.
- Kur Nina? - paklausiau tipo nieko nežinodama.
- Am.. Sakė eina pasikalbėti su Harry.
- Aišku.
- Um.. Aš norėjau kai ką tau pasakyti.
- Aš klausau, sakyk. - tariau.
- Aš negalėsiu važiuoti, nes turiu reikalų. Nina taip pat turėtų būti su manimi. - pasakė.
- Gaila, bet nieko tokio. - nusišypsojau.
- Tikrai?
- Taip. Juk dar pasimatysim.
- Tada gerai. Bet dabar man reikia Ninos.
- O štai ir ji. - pasakiau pamačius ją ir Harry lipant laiptais žemyn.
- Nina, mes turėtume eiti. - pasakė Amber.
- Kur? - sutriko.
- Yra reikalų. - tarė.
- Na gerai. Žodžiu, iki visiems. - pasakė Nina.
- Iki. - tariau, o mintyse pridėjau 'gyvate tu'.
Amber su Nina išėjo ir svetainėje likau tik aš ir Harry, nes Niall vis dar buvo viršuje.
- Klausyk, Emma, aš atsiprašau, kad pastarasias dienas buvau toks mulkis. - pasakė Harry.
- Koks skirtumas. - tariau ir praėjau pro jį.
- Palauk. - sulaikė mane už rankos.
- Kas dabar? - atsidusau.
- Šitai.. - jis ėmė ir pabučiavo mane.
Nustūmiau jį nuo savęs.
- Po velnių, ką tu darai?! - sušukau.
- Aš jau seniai norėjau tau pasakyti, kad man patinki. - pasakė.
- Tu ką? Harry, aš su Niall.
- Žinau, bet bent leisk man pabandyti.
- Tu gal išprotėjai? Ne, Harry. Aš myliu Niall.
- Prašau, nesakyk taip.
- Tu žinai, kad tai tiesa. Aš nenoriu tavęs skaudinti, bet suprask, Niall man yra viskas.
- Ir tu niekaip nebūsi mano?
- Ne. Atleisk.
Jis papurtė galvą ir išėjo į lauką. Atsisėdau ant sofos ir alkūnes atrėmus į kelius susiėmiau už galvos. Kodėl būtent dabar? Kur tu buvai anksčiau, Harry?
- Princese, ar viskas gerai? - išgirdau Niall balsą prie savęs.
- Taip. - linktelėjau.
- Ar tikrai? - susirūpino.
Dar kartą linktelėjau, bet šįkart ir nusišypsojau.
- Tada gerai. - šyptelėjo.
Pakštelėjau jam į lūpas.
- Myliu tave. - tariau.
- Aš tave taip pat myliu, princese. - pabučiavo mane.
