-Zayn akimis-
Paėmiau Milą už rankos ir sunėriau mūsų pirštus, stebėjau jos reakciją į tai. Ji atrodė sutrikusi, bet nepaisant to nepaleidau jos rankos. Turiu pripažinti, pats nesuprantu kodėl tai padariau. Bet tai keistai malonu.
Vedžiausi Milą į vieną vietą, kur aš dažnai būnu. Net nežinau kodėl būtent ją ten veduosi. Net Melanie nežinojo apie tą vietą. Keista.. Ir nuo kada aš pasidariau toks jautrus? Juk tai man visai nebūdinga.
- Štai ir atėjom. - tariau šyptelėjęs merginai.
- Ir kas tai? - parodė į daiktą užklotą balta medžiaga.
- Tuoj pamatysi. - pasakiau ir paleidęs Milos ranką priėjau prie to daikto.
Nutraukiau baltą medžiagą nuo jo ir pasirodė tamsiai mėlynos spalvos motociklas.
- Tai tavo? - iš karto paklausė mergina.
- Mano. - sukikenau.
Ji priėjo ir apžiūrinėjo mano motociklą.
- Patinka? - paklausiau.
- Gražus. - ji linktelėjo.
Sukikenau. Tai tikrai atrodė keista. Žinojau, kad kai kuriom panelėm tai patinka, bet, kad tai patiks ir Milai net nebūčiau apie tai pagalvojęs.
- Nori pasivažinėti? - pasiūliau.
- Am.. Gal ne. - atsisuko į mane.
- Bijai? - sukikenau.
- Ne, tiesiog.. Šiaip. - kalbėjo ji.
- Nagi, juk nieko neatsitiks. - bandžiau ją įkalbėti.
Ji minutėlę galvojo.
- Na gerai. - sutiko.
Matyt noras pasivažinėti buvo už ją stipresnis. Atsisėdau ant motociklo ir parodžiau Milai, kad sėstų už manęs, bet ji tik papurtė galvą.
- Kas dabar? - atsidusau.
- O tau nereikia šalmo? - pasakė ji.
Prunkštelėjau.
- O kam man jis? - tariau.
- Tu turbūt juokauji? - atrodė nustebusi.
- Visai ne. Nagi, sėsk tik tai. - tariau.
Ji papurtė galvą ir vėl.
- Su tavim nesaugu. - pasakė.
- O su tavim nelinksma. - tariau nulipdamas nuo motociklo.
Priėjau prie merginos ir pakėliau ją nuo žemės.
- Ką tu darai? - sucypė ji.
- O kaip tau atrodo? - pasodinau ją ant motociklo.
- Ei, taip negalima. - suinkštė.
- Ša, kad man nei žodžio. Tiesiog sėdėk. - pasakiau.
Ji nutaisė nepasitenkinimo kupiną veido išraišką, o tai privertė mane nusijuokti. Pats užsėdau ant motociklo ir pajutau kaip Mila ruošėsi nulipti tad staiga paėmiau jos rankas, ir apvijau aplink savo liemenį taip, ir prisitraukdamas jos kūną arčiau savojo. Ji vėl pasimetė. Žinoma, juk tai buvo netikėta.
- Dabar paleisiu tavo rankas, bet net negalvok nulipti, nes bus blogai. - tariau patraukdamas rankas.
- Tai grąsinimas? - paklausė ji.
- Ne. - atsakiau ir užvedžiau motociklą. - O dabar laikykis. - tariau nuspausdamas gazą.
Ji iš karto tvirčiau apsikabino mano liemenį. Sukikenau. Spustelėjau dar greičio ir merginos plaukai draikėsi vėjyje. Man visada patiko greitis, o dar labiau adrenalinas. Žvilgtelėjau į merginą, ji buvo tvirtai prisispaudus prie manęs. Atrodo šįkart valdžia mano rankose.
Po dar poros minučių kelio sustabdžiau motociklą jį pastatydamas šonu aikštelėje, aišku truputį sucypė padangos. Mergina vis dar manęs nepaleido.
- Jau atvažiavom. - sukikenau.
Ji atsitraukė ir apsidairė, o aš nulipau nuo motociklo.
- Kur? - paklausė.
- Eikš, kai ką parodysiu. - tariau paimdamas jos ranką bei padėdamas jai nulipti.
- Kur tu mane vedi? - vėl paklausė.
Aš nieko neatsakiau tiesiog kvailai šypsojausi.
- Zayn?
- Štai. - tariau kai buvom vietoj.
Ji apsisuko ir nustebo.
- Oho. - teištarė ji.
Priešais mus buvo namelis, kurio viena siena buvo papuošta piešiniu, o tai būtų tiesiog peizažas padarytas purškiamų dažų pagalba.
- Nori vidun? - paklausiau.
- Am.. Taip, žinoma. - ji tik linktelėjo, nes vis dar grožėjosi piešiniu.
Aš atrakinau duris ir vėl gi įleidau ją pirmą.
- Jauskis kaip namie. - tariau eidamas link virtuvės.
Ji klestelėjo ant sofos ir vis dairėsi. Kai ką patikrinęs grįžau pas ją ir prisėdau ant sofos šalia jos.
- Kas tai piešė ir kieno šis namelis? - paklausė ji atsisukdama į mane.
- Aš ir šis namelis mano. - šyptelėjau.
- Oh. - tepasakė.
- Norėtum dar kai ką pamatyti? - pasiūliau.
- Dar viena staigmena? - tarė.
- Tikriausiai. - sukikenau. - Einam. - paėmiau ją už rankų ir pakėliau nuo sofos.
Ir tą akimirką ji atsirado mano glėbyje. Nežinau kas man ir kodėl, bet tada nenorėjau jos paleisti. Deja, privalėjau. Giliai įkvėpiau ir vedžiausi ją vėl į lauką, tik namelyje palikom visus daiktus tai reiškia ir telefonus. Vedžiausi ją tolėliau nuo namelio į pievą.
- Palauk čia. - tariau paleisdamas jos ranką ir grįždamas prie namelio, bet vis stebėdamas merginą.
Prie namelio buvo jungiklis, kurį būtent ir nuspaudžiau. Tada visa pieva aplink Milą nušvito įvairiom spalvom. Su šypsena grįžau pas merginą, kuri nežinojo kur dėtis iš tos nuostabos.
- Tai dar ne viskas. - tariau. - Žiūrėk. - sušnabždėjau.
Aplink mus ėmė tarsi lyti. Bet tai tebuvo vandens purkštuvai pievelei palaistyti. Bet tas netikras lietus atrodė spalvotas dėl įvairiom spalvom nušviestos pievos. Aš ėmiau juoktis kai Mila cyptelėjo iš netikėtumo. Tada ir ji ėmė juoktis. Ji šiek tiek atsitraukė nuo manęs ir ištiesusi rankas ėmė suktis netikrame lietuje. Tai atrodė gražiai, ji jau buvo permirkusi, spėju aš taip pat. Nusišypsojau kai ji nustojo suktis ir pažvelgė į mane. Ji buvo kiek uždususi nuo sukimosi. Aš pažvelgiau į žemę tada į merginą ir prikandau lūpą. Lėtai priėjau prie jos. Atsargiai uždėjau savo rankas ant jos liemens ir švelniai prisitraukiau ją arčiau savęs. Žiūrėjau į jos akis, o jos kvėpavimas pagaliau pasidarė normalus ir ji stebėjo ką aš darysiu toliau. Mano žvilgsnis nežymiai nukrypo į jos lūpas, tada pajutau kaip stipriau ima plakti jos širdis. Lėtai artėjau jos lūpų link ir jos susilietė. Mus sujungė bučinys..
