-Po mėnesio-
-Milos akimis-
Praėjo mėnesis po paskutinio karto kai mačiau Zayn. Taip, mes nebuvom susitikę mėnesį. Tai atrodo keista, nes su Emma ir kitais mačiausi, o su Zayn ne. Net nežinau kodėl. Galbūt tiesiog mes neturėjome susitikti. Bet jis man taip ir nepaaiškino ką reiškė tas bučinys. Kodėl jis mane pabučiavo? Neabejoju jog jam tai tebuvo žaidimas. Juk jis toks. Jam niekas nerūpi. Jau spėjau tuo įsitikinti ir per porą dienų kiek jį mačiau. Jis tiesiog ieško vienkartinių nuotykių, o pasirodo aš ne taip lengvai pasiekiama.
Suskambo mano mobilusis.
- Taip? - atsiliepiau.
- Sveika, Mila, galėtume susitikti? - tai buvo Emma.
- Labas, Emma. Žinoma. Kur ir kada? - tariau.
- Starbucks, 12h, tinka? - paklausė.
Žvilgtelėjau į laikrodį, kuris rodė 11h.
- Gerai. - tariau.
- Tai iki pasimatymo. Beje, būsim ne vienos. - pridūrė.
- O kas dar.. - neužbaigiau, nes ji padėjo ragelį.
Hm.. Kas dar galėtų ateiti? Ai, tiek to, neverta mąstyti. Kai nueisiu pamatysiu.
Pamaniau, kad reikia truputį apsitvarkyti visgi turiu dar valandą.
Po gero pusvalandžio namai tiesiog spindėjo. Jums tikriausiai keista, kad aš viena. Bet ką padarysi kai dėdė kažkur išvažiavo darbo reikalais, o Cara vėl su Luke.
Taigi, grįžau į savo kambarį. Priėjau prie spintos ir išsitraukiau juodus džinsus ir baltą maikutę. Visgi nėra šalta. Viską greitai apsirengiau. Truputį pasidažiau ir plaukus perbraukiau šukomis, palikau palaidus. Nulipau laiptais žemyn ir apsiaviau batus. Pažiūrėjau į telefoną. Turiu penkiolika minučių nueiti iki Starbucks. Išėjau pro duris ir jas užrakinau. Nesiskubinau eiti, nes kavinė netoli.
-Starbucks-
Vos įžengiau vidun mane pasitiko malonūs kvapai. Apsidairiau ieškodama Emmos. Pamačiusi ją nusišypsojau ir priėjau prie jos.
- Labas dar kartą. - tariau prisėsdama.
- Labas. - šyptelėjo.
- Sakei būsim ne vienos, o matau tik tave. - nusijuokiau.
- Dar nespėjo pasirodyti. Tuoj ateis.
- Jei ne paslaptis, kas?
- Štai. - parodė į duris.
Žvilgtelėjau ten.
- Tu turbūt juokauji. - tariau.
- Kas nors ne taip? - paklausė.
Papurčiau galvą šyptelėdama.
- Sveika, lėlyte. - pasakė atėjęs Zayn.
Oh tai puiku. Kaip ir maniau jis vėl blogietis.
Mačiau kai Emma jį kumštelėjo, o šis susiraukė.
- Juk kalbėjom apie tai. - sušnibždėjo Emma.
Zayn tik pavartė akis ir klestelėjo į vietą šalia manęs.
Tikrai? Būtinai šalia manęs?
- Ar dar ko nors laukiame? - paklausiau.
- Taip, Niall dar turėtų ateiti. Teisingiau grįžti iš tualeto. - pasakė Emma.
- O štai ir jis. - sumurmėjo Zayn.
- Sveiki. - tarė atėjęs Niall ir prisėsdamas prie Emmos bei apkabindamas ją per pečius.
- Tai ką veiksim? - paklausiau.
- Pirma pavalgysim. - šyptelėjo Emma.
Linktelėjau. Prie mūsų priėjus padavėjai užsisakiau kolos ir pyrago, o kiti kažką pavalgyti. Na, o Zayn nežinau ar specialiai ar ne, bet nesisakė nieko. Tik stebėjo mane.
- Gal nustosi? - tariau pasipiktinusi.
- Ką? - apsimetė nesupratusiu.
- Spoksoti į mane. - pasakiau.
- Am.. Ne. - sukikeno ir atsigėrė mano kolos.
- Oh puiku, tai dar imsi ir mano maistą? - pykau.
- Nagi, meilutę, nepyk.
- Gal pasilaikyk savo meilikavimus sau. - tariau įpykus.
- Ir kodėl gi tu pyksti ant manęs? Ką aš padariau? - tarė suirzęs.
- Tikrai nieko tik pabučiavai mane ir net nieko nepaaiškinęs nuėjai. - išrėžiau atsistodama iš vietos.
Jis timptelėjo mane už riešo ir aš kritau atgal į savo sėdėjimo vietą, bet arčiau jo.
- Maniau tau tai nepatiko. - kilstelėjo antakius.
- Ak, dėl Dievo meilės, tu vėl žaidi. - truktelėjau savo ranką.
- Galbūt. Bet manau turėčiau šį tą bei tą tau pasakyti.
- Be užuolankų prašyčiau. - tariau.
Jis sukikeno.
- Žinau, kad tau tai patiko. - išsišiepė.
- Patiko? Nejuokink, gerai?
- Ei, balandėliai, mes irgi čia esam. - nusijuokė Emma ir Niall.
Abu atsisukom į juos. Visai pamiršau kur esame. Šiek tiek nuraudau.
- Ji vėl susigėdo. - nusijuokė Emma.
- Visai ne. - paprieštaravau nors mano paraudę skruostą mane išdavė.
Pajutau kažką šilto ant savo kelio. Žudančiu žvilgsniu atsisukau į Zayn, kuris ramiausiai stebėjo mane.
- Patrauk. - tyliai pasakiau.
Jis papurtė galvą ir tiesiog paslinko ranką aukščiau. Aš prikandau lūpą, nes tai mane jau užkabino. Nusisukau, kad Zayn to nepastebėtų. Toliau valgiau savo pyragą lyg nieko net nevyktų. Niall su Emma apie kažką šnibždėjosi ir dabar nei į mane, nei į Zayn nekreipė jokio dėmesio. Jaučiau deginantį Zayn žvilgsnį į mane. Pati tiesiog žiūrėjau į savo pyragą ir man šovė mintis. Galbūt tada jis atstos?
Paėmiau gabalėlį pyrago ir atsisukau į Zayn.
- Išsižiok. - tariau.
Jis keistai pažiūrėjo į mane tada į pyragą ir papurtė galvą.
- Nagi, nejau aš turėsiu sukišti tau tai per prievartą? - suirzusi tariau.
Jis pavartė akis ir išsižiojo. Įdėjau pyrago gabalėlį į jo burną. Pripažinsiu tai atrodė keista net ir man pačiai. Nusisukau atgal į lėkštę kai pastebėjau sutrikusius Niall ir Emmos žvilgsnius.
- Ką? Juk neišmesi. - tariau.
Jie abu ėmė juoktis. Pavarčiau akis ir paėmiau dar gabalėlį pyrago. Vėl daviau tai Zayn. Šįkart jis išsižiojo be įkalbinėjimų. Šyptelėjau kai jo ranka dingo nuo mano kelio, bet tada jis paėmė mane už rankos ir ėmė kažkur vestis.
- Atsiprašysim. - dar tarė prieš tai Emmai ir Niall.
Pasirodo jis nusivedė mane į tualetą.
- Am.. Ką tai reiškia? - tariau sutrikusi.
Jis apsidairė aplink įsitikindamas jog čia nieko nėra. Tada įstūmė mane į kabiną ir užrakino dureles.
- Ką tu darai? - nesupratau.
- Paaiškink man kokį velnią čia išdarinėji? - tarė.
- Atsiprašau? Tai tu pasakyk, kam mane čia atsitempei? - atkirtau.
- Klausyk, lėlyte, su manim nežaisi. Žaidžiu tik aš. Laimiu taip pat. - pasakė.
- Dabar jau rimtai. Tu nusišneki, Zayn. Kas tau nepatinka?
- Man? Geriau pasakyk ką reiškia tas pyrago valgymas?
Ėmiau juoktis.
- Tu kvailas ar apsimeti? Manei tai kažką reiškė? Tai tebuvo pretekstas, kad patrauktum ranką nuo mano kelio. - nusijuokiau.
- Ak šitaip? - prirėmė mane prie sienos.
- Ką darai?! - supanikavau kai jo rankos atsirado ant mano klubų.
- Tu jau žaidime, meilute. - tarė ir įsisiurbė man į lūpas.
Bandžiau priešintis, bet buvo beprasmiška. Zayn kūnas buvo taip arti, kad nesugebėjau jo net nustumti. Pajutau jo rankas kylant mano liemeniu. Jis švelniai perbraukė savo ranka nuo mano peties, per visą mano rankos odą. Truputį krūptelėjau kai kita jo ranka palindo po mano maikute. Nepaisant visų veiksmų jis vis nepaliko mano lūpų. Tai trukdė man sugalvoti bent kažką, kas patrauktų jį nuo manęs, nes jis sugebėjo bučiuoti tobulai. Galiausiai aš jam įkandau. Tai jį atitraukė, bet klastinga šypsenėlė nušvietė jo veidą. Jo lūpos ėmė bučiuoti mano kaklą.
