-Zayn akimis-
Atrodo šiąnakt man neteks pamiegoti. Po pokalbio su Ewan buvau gerokai įpykęs, bet nenorėjau jog Mila tai matytų. Juk ji visai nei prie ko šitame.. Net nerandu tam tinkamo žodžio apibūdinti.
Parvežęs Milą namo, važiavau tiesiai į klubą. Jei jie galvoja, kad aš sėdėsiu rankas sudėjęs kol jie žudo mano žmones, tada jie labai klysta. Na jau ne, aš visko taip nepaliksiu.
Pastačiau motociklą ir įžengiau į klubą. Mane pasitiko keli apgirtusių klientų žvilgsniai. Priėjau prie baro, bet kaip keista nieko neradau. Kažkas čia ne taip. Nusprendžiau nueiti patikrinti kabinetą, kuriame taip pat dažnai būnu. Žinojau, kad rizikuoju, nes kaip sakoma tyla būna prieš audrą. Bet aš tikrai nesu toks kvailas, kad būčiau be ginklo. Iš už nugaros, džinsų diržo, išsitraukiau pistoletą ir ėjau link kabineto durų taikydamasis. Lėtai palenkiau rankeną ir atidariau duris.
Mano kūnas įsitempė kai pamačiau kabineto vidų. Ant grindų buvo kraujas, daug kraujo. Lėtai žengiau žingsnį į priekį ir išgirdau kažką sukrebždant. Staiga pasisukau į tą pusę.
- O šūdas! - sumurmėjau ir priėjau prie peršauto Eric.
- Zayn.. - jis vos ištarė.
- Nusiramink. Viskas bus gerai. - tariau.
Tada pajutau pistoletą įremtą man į galvą.
- Mes ginklą, Malik. - tai buvo dar vienas iš Ian pakalikų.
Lėtai padėjau ginklą ant grindų ir atsistojau iškeldamas rankas prieš tai dar linktelėdamas Eric'ui.
- Apsisuk, noriu matyti tavo snukutį kai tave nudėsiu. - šiurkščiai tarė.
- Daug kas to nori. - nusivaipiau.
- Pasakiau apsisuk! - užrėkė.
- Gi nekurčias, girdėjau! - atrėkiau apsisukdamas.
- Tylėk nerėkavęs čia!
- O Ian daug tau moka, nes taip neatrodo? - šaipiausi iš jo.
- Kas iš viso leido tau kalbėti, Malik?
- Mano klubas, darau ką noriu. - nusijuokiau.
- Kažin ar toks laimingas būsi kai tave nudėsiu?
- O tai tu žadi mane nušaut? Aš maniau, kad tu čia šiaip sau durnių volioji.
- Ach tu.. Kaip drįsti?! - jis atrodė įpykęs.
- Dabar! - sušukau ir Eric paspyrė man pistoletą.
Aš greit pasilenkiau ir šoviau, bet nepataikiau tad pasislėpiau už stalo. Tas mulkis taip pat paleido porą kulkų. Laimei irgi nepataikė.
- Klausyk, Malik, grąžink pinigus ir viskas bus baigta. - kalbėjo tas.
- Norėtum. - tariau ir paleidau kulką.
Sukikenau, nes atrodo pataikiau.
- Idiotas! - surėkė iš skausmo mat pataikiau jam į ranką ir jis pametė ginklą.
Bandė jį pasiekti, bet aš priėjęs jį paspyriau. Užtaisiau ginklą.
- Jau gali maldauti tavęs nenudėti, nes aš niekada neprašaunu. - pasakiau taikydamasis.
Kaip ir maniau jis traukėsi lyg bailys.
- Čia tau už Eric. - šoviau jam į koją.
Jis vėl rėkė iš skausmo.
- Man nusibodo čia žaisti. Adios. - tariau ir išoviau lemiamą šūvį.
Tiesiog šaunu, dar vienas lavonas ir Ian kolekcijos. Taip taip, Jake Frescott taip pat buvo tos pačios gaujos.
- Kaip tu? - paklausiau priėjęs prie Eric.
- Peršautas. - sukikeno.
- Jo, tiek matau. - nusijuokiau.
Paskambinau greitajai.
- Nežinai ko jam reikėjo dar? - paklausiau.
- Jis minėjo Larą. - atsakė Eric.
- Larą? - kilstelėjau antakį iš nuostabos.
- Taip, sakė, kad ji žino kai ką svarbaus.
- Gerai, tai mes išsiaiškinsim, bet ko tada jis čia atėjo?
- Kažkas matė tave su ja.
- Oh.. Tada viskas aišku.
- Kas vyksta, Zayn? Juk dar niekada taip nebuvo, kad siuntos dingtų arba pinigai.
- Patikėk norėčiau ir aš tai žinoti. Vienintelis dalykas, kurį žinau tai jog kažkas čia labai geras žaidėjas.
Po minutėlės Eric išvežė į ligoninę. Vis dėl to nieko gero čia nebus. Atrodo žaidimas jau prasidėjo. Paėmiau telefoną ir surinkau numerį.
- Kas nutiko, kad jau skambini? - atsiliepė senas geras draugas Dean.
- Reikia pagalbos. - tariau.
- Kokios?
- Ne telefonu. Kada gali atvykti į klubą? Žinoma, norėčiau, kad kuo greičiau.
- Pas mane darbai patys nepasidarys, Zayn.
- Suprantu, bet tai skubu. Atrodo čia tuoj užvirs trečias pasaulinis karas. - sukikenau.
- Tarp ko? Tavęs ir..
- Ian. Pasirodo tas mulkis negavo siuntos ir dabar žudo maniškius.
- Viskas aišku. Atvyksiu po mėnesio, nes anksčiau neišeis, iki tol būkit atidūs.
- Gerai, lauksiu. - tariau padėdamas ragelį.
Šaunu. Atrodo bus karas ir dar koks.
