-Zayn akimis-
Prasimerkiau ir ant savo krūtinės išvydau miegančią Larą. Nejau užmigau vidury baltos dienos? Na, tikriausiai nuovargis. Bet kodėl aš tai padariau? Kodėl pasimylėjau su Lara? Ar tai buvo būtina?
Prikandau lūpą nužvelgdamas jos kūną. Taip, ji tikrai tobula, bet tarp mūsų nieko nėra. Tik seksas. O galbūt geriau nebūtų buvę ir jo. Nesuprantu kodėl, bet jaučiuosi kaltas, kad tai padariau.
Galbūt aš ieškojau būdo užsimiršti? Pamiršti Melanie? Ar būtent tai norėjau pasakyti?
Papurčiau galvą ir atsargiai patraukiau Larą nuo savęs ir atsikėliau. Apsirengiau ir paėmęs savo telefoną patikrinau ar kas nors manęs neieškojo. Pasirodo kažkam esu reikalingas. Radau kelis skambučius nuo Niall, Eric ir porą žinučių iš Hale. Oho, daug reikalų. Surinkau Eric numerį.
- Sveikas, kas nutiko? - tariau vos pakėlė ragelį.
- Turim bėdų, Zayn. - atrodė sunerimęs.
- Kas dabar? - susierzinau.
- Ian.
- Kas jam netinka?
- Jo gauja šaudo į mūsų žmones, Zayn.
- Ką?! Po velnių! Kokio velnio jie tai daro? - supykau.
- Dėl siuntos. Jos vis nėra.
- Po galais, juk viskas buvo paaiškinta.
- Žinau, bet atrodo jis netiki.
- Tai ką siūlai man daryti?
- Nežinau, bet būk atsargus.
- Dėl ko?
- Šaudymas į mūsų gaują buvo tik įspėjimas, jam reikalingas tu.
- Puiku, aš jo nebijau. Tegul ateina, greičiau pats gaus kulką.
- Vistiek, Zayn, pasisaugok.
- Gerai jau gerai. Tu greičiau surask tą siuntą.
- Pasistengsiu.
- Viso, aš dar turiu kitų reikalų.
- Aha. - padėjo ragelį.
Po velnių, kaip mane užkniso visas šitas mėšlas. Ian šaudo į mano žmones dėl kažkokios prakeiktos siuntos.
Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau, kad nurimčiau, o tada paskaičiau Hale žinutes.
"Zayn, klube kilo nesklandumų."
"Zayn, čia yra kažkokie tipai, kurie reikalauja tavęs."
"Net nesugalvok dabar eiti į klubą, nes jie tave nudės."
Šūdas! Ar jie negali tiesiog visko palikti? Jei taip ir toliau, niekam nebus saugu.
"Hale, pasistenk išlikt rami ir jokiu būdu neišduok manęs." - parašiau jai.
"Tu manai aš tokia kvaila, kad pasakyčiau kur esi? Na, jau ne, bet tu pasisaugok." - atrašė ji.
"Gerai." - atsakiau.
Pastebėjau, kad Lara jau prabudo.
- Ar kas ne taip? - paklausė ji.
- Pameni senus laikus? - tariau.
- Ta prasme? - sutriko.
- Tu buvai ne toj pusėj, Lara.
- Nepradėk, gerai? - tarė apsirengdama.
- Pasakyk man, kam dabar tu dirbi? - ėjau link jos.
- Aš niekam nedirbu ir tu tai žinai.
- Argi? Kodėl tu atsiradai būtent tada kai yra šaudoma į mano žmones?
- Apie ką tu kalbi?
- Neapsimesk, kad nieko nežinai, Lara. - prirėmiau ją prie sienos.
- Paleisk mane, Zayn. - muistėsi ji.
- Aš turėjau jau tada tavęs nepasigailėti.
Jos akys sustojo ties manosiom. Galėjau įmatyti baimę jose.
- Tu manai aš toks kvailas, kad nepasidomėsiu kas buvai?
Ji tylėjo.
- Lara, tu prakeikta kalė! Kalė to idioto Ian'o! - trenkiau kumčiu į sieną šalia jos.
Ji sucypė ir krūptelėjo. Sugriebiau ją už riešo.
- Pasakyk man dabar pat, ko tu sieki?! - buvau piktas.
Ji tik inkštė iš skausmo ir nepasakė nei žodžio.
- Mano kantrybė irgi turi ribas. - sumurmėjau ir greit išsitraukiau pistoletą, kurį nutaikiau tiesiai į ją.
Paleidau jos riešą, ji suklupo ir susiėmė už riešo.
- Dabar kalbi arba suvarysiu tau kulką tiesiai į tavo gražią galvelę! - surėkiau.
Ji neregavo į mano pastabas. Pyktis buvo manyje. Užtaisiau ginklą ir iššoviau į orą. Lara suklykė.
- Kalbėk, kale!
- Jei aš Ian'o kalė tai kam tempeisi mane į lovą?! - surėkė ji.
- Aš gi tipinis blogiukas. Man tik seksas ir rūpi, čia tavo žodžiai.
- Aš ne kalė! Ir aš niekaip nesusijusi su Ian!
- Įrodyk.
- Ką?! Tu išprotėjai!
- Jei esi jo kalė turėtum kai ką turėti.
- Ką?
- Ian dovanėlę. - priėjau prie jos ir atsegiau jos palaidinę.
- Po velnių, ką tu darai?! - surėkė ji.
Nieko nepasakiau tik nužvelgiau jos pusnuogį kūną ir nieko neradau.
- Atrodo aš klydau. - atsitraukiau nuo jos.
- Tu ką?! Žinai, kad mane pažeminai?! Tu idiotas, Malik!
- Nedrįsk. - sugriežiau dantimis.
Baimė vėl šmėžtelėjo jos akyse.
- Nesuprantu, ko tu ieškojai? - nukreipė temą.
- Kiekviena Ian'o mergina būna paženklinta. Ant jos kūno būna parašyta 'I' raidė. Tai reiškia Ian'o. Ant tavęs to neradau. - paaiškinau.
- Galbūt todėl, kad aš tai panaikinau. - pasakė ir greit užsidengė burną.
- Tai vis dėl to aš neklydau. - vėl artėjau prie jos.
Ji prisispaudė prie sienos kai mūsų kūnai jau lietėsi.
- Gerai, aš buvau su juo, bet dabar nebe. Manai eičiau pas tave ir dar mylėčiaus su tavim kai žinau jog Ian mane už tai nudėtų? Juk jei jam priklausyčiau ar jis bent leistų man kur nors išeiti? Tikrai ne.
Minutę pagalvojau.
- Galbūt tu teisi. Bet kam tau reikėjo sekso su manim?
- Kam? Tu esi tas, kurio nori bet kuri, o man pasisekė, nes tu pats mane pasiėmei.
- Žaidimas. Tai toks tavo planas? Žaisti? - nusijuokiau.
- Aš nepriklausau niekam, mažuti. - stumtelėjo mane nuo savęs ir įsisiurbė man į lūpas.
Atsitraukė ir delnu paglostė mano skruostą, tada praėjo pro mane.
- Jei kas mano numerį žinai. - pasakė ir išėjo.
Stovėjau vietoje galvodamas kas ką tik įvyko, bet negalėjau to suprasti. Tad papurčiau galvą ir pažiūrėjau į telefoną. Jis rodė jau 18h. Reikėtų namo, bet prieš tai..
"Sveikas. Atleisk, buvau užimtas, dėl to neatsiliepiau. Ar kas nutiko?" - parašiau žinutę Niall.
"Mes jau visi namuose ir tiesiog pasigedom tavęs." - atrašė jis.
"Tada aš jau grįžtu."
"Gerai, lauksim."
Įsikišau mobilų į kišenę ir patraukiau namų link.
