Tai Tik Pradžia

9°

Sėdėjau ir vėl pamokoje ir net nepastebėjau kaip užsnūdau.
"Gomez, lieki po pamokų" pasakė mokytoja, bet aš jai parodžiau vidurinį pirštą ir toliau tęsiau savo darbą tai yra miegojimą.
"Sel, kelkis" pasakė Harry, o taip mokytoja mane pasodino su juo. Aš jį noriu užmušti ir jeigu jis dar ką nors pasakys aš tai ir padarysiu.
"Gal gali patylėti nors vieną kartą? Užpisi" pasakiau piktai ir pavarčiau akis.
"Neklausau tokių kekšyčių kaip tu, Sel" pavartė akis.
"Ir tau aš Selena, ne Sel" ir vėl piktai pasakiau.

Kai pamatau jį, mano akyse pasirodo ir prisiminimas kaip jis iš manęs šaipydavosi ir mušdavo.
"Viskas dėl to jog į tave atsitrenkiau?" suprunkštė ir nestipriai patrankė man per nugarą.
"Ne dėl to, Styles" suurzgiau ir atsistojusi nuėjau ir atsisėdau prie Zayn kuris sėdėjo priekyje vienas.
"Gomez, jūs turite sėdėti su Styles!"
"O jūs galit nekartoti mano pavardės kas dvi minutes?" Zayn suprunkštė.
"Lieki po pamokų" pasakė mokytoja.
"Ne" pasakiau ir vėl padėjau galvą ant stalo.

Mokytoja tik suurzgė ir toliau aiškino temą.
Netrukus pajutau spyrį į kėdę, atsisukau į Louis.
"Agi tau ant nugaros popieriaus gabalėlis" suurzgiau ir nusiėmiau tą šiukšlę. Ant popieriaus buvo parašyta 'Laukiu nesulaukiu vakarėlio jog pamatyčiau tave:) ~H'

Parodžiau garbaniui gražų vidurinį pirštą.
Tegul eina jis tooli tooli.

*Po pamokų*
"Sel, šiandien eisi su mumis ir nepabėgsi"
"Tikrai nepavyks išsiparašyt?" padariau šuniuko akytes.
"Ne" atsakė merginos vienu metu.
"Gerai, eisiu. Tik su viena sąlyga" papūčiau lūpas.
"Kokia ji?" paklausė Liam.
"Ponas Styles su mumis neina ir negadina man nuotaikos"
"Sorry Harry" pasakė El ir įsikabino man į parankę, jos pavyzdžiu pasekė ir Perrie, Sophia ir Danielle.
"Einam Harry" pasakė Niall ir jie nuėjo.
"Kur varom?" paklausiau.
"Pavalgyt" išsišiepė Louis kvaila šypsena ir mes visi nusijuokėm.

Kavinėje užsisakiau didelės picos ir colos ir tada prie mūsų priėjo ir atsisėdo Harry su Niall.
"Rili bitch?" pakėliau antakius.
Harry atsisėdo priešais mane, šalia El, o aš sėdėjau tarp Niall ir Zayn.

Žudžiau Harry žvilgsniu, oh kad tik tai būtų įmanoma...
"Sel, nežudyk Harry žvilgsniu nes rimtai mirs" pasakė ir nusijuokė Perrie.
"Visiems būtų taip geriau" rimtai pasakiau.
"Wow" pasakė Zayn be žado.
Netrukus atnešė mūsų maistą. Pasirodo Harry buvo užsisakęs dar didesnę picą nei mano.
"Nevalgyk, nes sustorėsi, bet ne nesustorėsi, nes ir taip storas esi" nusijuokiau.
"Aš nesu storas" piktai pasakė Harry.
"Patikėk esi ir žinot ką man nebėra apetito ir gal nevalgysiu nes nenoriu tokia tapti kaip Styles" nusijuokiau ir atsistojau.
"Niall, suvalgyk mano maistą" pasakiau ir išėjau iš kavinės. Ėjau link namų, bet netrukus kažkas mane suėmė už rankos ir atsuko į save. Ten stovėjo Zayn.
"Jeigu atėjai mane pakviesti ten, tai aš negrįšiu, nenoriu būti su Styles vienoje patalpoje" pradėjau eiti į priekį.
"Aš ne dėl to, tiesiog noriu tave palydėti namo" šyptelėjo.
"Kodėl tu taip kalbi su Harry?" vėl paklausė.
"Patikėk jis dar ne to nusipelnė" pasakiau.
"Kas atsitiko tarp jūsų?" pasakot ar ne? Ne.
"Atleisk, bet dar nenoriu to pasakoti"
"Prašau, Sel. Pasitikėk manimi. Gal tau padės tai jog aš pats jį nelabai mėgstu, galbūt tu tai pastebėjai. Jis per daug sau leidžia su merginomis. Jis totalus fuckboy. Jis daugeliui merginu sudaužė širdis ir dėl to aš jo nemėgstu"
"Kaip suprasti per daug sau leidžia?"
"Kiekviena mergina jam tėra žaislas kuriuo jis gali naudotis. Jis priverčia merginas įsimylėti jį, o po to jis jas palieka. Sel, saugokis, nes tu esi jo saraše tarp vienos nakties nuotykių"
"Jis nesveikas" pavarčiau akis. "Gerai, aš papasakosiu tau, rytoj gerai?" pasakiau kai priėjom namus.
"Gerai" šyptelėjo ir apkabino mane atsisveikindamas.

Įėjau į namus. Virtuvėje Margot su Jared sėdėjo ant kėdžių ir apie kažką švelniai kalbėjosi.
"Sveika Sel" pasisveikino Margot.
"Sveiki" šyptelėjau ir nuėjau į viršų, į savo kambarį. Persirengiau į juodas timpas ir juodą sportinę maikutę iki bambos.
Jau ruošiausi išeiti iš kambario, bet į mano kambarį įėjo tėtis.
"Sel, mum reikia pasikalbėti" kažkaip liūdnai pasakė jis ir atsisėdo ant lovos, aš atsisėdau šalia jo.
"Sel, ar tu pyksti ant manęs už tai jog aš išėjau iš jūsų su mama gyvenimo?" jis suėmė mano abi rankas.
"Ne tėti" papurčiau galvą. "Aš suprantu dėl ko tu išsiskyrei su mama, ji nepakenčiama. Aš džiaugiuosi jog tu dabar esi laimingas su kita moterimi ir jos sūnumi" nusišypsojau. "Taip kai tu mus palikai aš ant tavęs labai pykau, bet dabar aš įsitikinau jog tu laimingas. Tai nėra dėl ko pykti ir neišėjai iš mūsų gyvenimo, na gal iš mamos taip, bet iš mano gyvenimo tu neišeisi niekada" nusišypsojau ir mes stipriai apsikabinom.
"Myliu tave, dukra"
"Ir aš tave myliu, tėti"