Tai Tik Pradžia

12°

Su Zayn nuėjome iki parko kalbėdamiesi, po truputį. Daug naujo sužinojau apie jį, o jis apie mane.
"Pasakok" pasakė Zayn.
"Viskas nutiko kai man buvo septyneri. Aš buvau kitokia... Stora, ir buvau negraži. Vieną dieną iš manęs pradėjo tyčiotis, mušti..." mano skruostu nuriedėjo ašara, Zayn tai pastebėjas mane apkabino. "Visa to kaltininkas buvo Harry Edward Styles. Pasakysiu ir tai jog aš nekarta bandžiau nusižudyti, bet aš kažkaip gyva.."
"Tavo vietoj aš jį užmuščiau"
"Aš irgi norėčiau tai padaryti, bet noriu jį pakankinti. Noriu jog jis pajustu tai kai iš tavęs yra tyčiojamasi ir kaip tai skaudina"
"Suprantu tave" pasakė jis.
"Zy, ką manai apie Pezz?" paklausiau po kiek laiko.
"Na... Jeigu tu manimi pasitiki tai ir aš tavimi pasitikiu. Ji man patinka. Labiau negu patinka" net tamsoje galėjau matyti kaip jo žandai parausta.
"Aw Zayn Malik paraudo!!" sušukau per visą parką.
"Ššš, idiote" uždengė man burną savo ranka, bet aš ją nustūmiau.
"Tu jai taip pat patinki! Ir tu gali ją laisvai kviesti į pasimatymą!"
"Nesitikėjau" nusijuokė.
"O dabar varom namo" pasakiau. "Šalta kažkaip" nusijuokę patraukėm namo.
Ėjom besijuokdami ir stumdydamiesi, o kas mums rūpi.
Atidariau namo duris ir mane pasitiko saldainiai ant žemės.
"Aš jūsų gyvenime nebepriimsiu į šiuos namus!" sušukau ir nuėjau į svetainę kur jau sėdėjo visi.
"Bet čia šiaip ir ne tavo namai" nusijuokė Harry.
"Tu teisus. Čia ne mano namai, bet tavęs čia irgi neturėtų būti" pasakiau ir nuėjau į savo kambarį. Atsiguliau ant lovos. Pasiėmiau kompa ir kaip tik tuo metu man paskambino per Skype mano broliuukai Steven ir Luke! Jie man kaip broliai.
"Sveika, Sel!" sušuko jie.
"Sveiki, mažučiai" nusijuokiau.
"Kur tu dingus? Pasiilgom tavęs"
"Aš pas tėvą. Ir aš jūsų labai pasiilgau" pasakiau.
"Sel, kada galėtumėm pasimatyti?" paklausė Steven.
"Nežinau.. Bet aš jus labai myliu"
"Kaip tu gali mylėti jį! Tu mane permetei!" vaidino jog verkia Luke.
"Atleisk, bet aš tave palieku. Aš myliu Steven" pasakė Luke.
"Nu ir gerai" papūčiau lūpas. "Aš einu persipjauti venas" liūdnai pasakiau ir dingau iš vaizdo.
"Sel! Sel! Sel!" jie pradėjo šaukti.
"Broliukai debiliukai jūs mano" nusijuokiau ir tuo metu į mano kambarį įėjo Harry.
"Kaip tu čia įėjai?"
"Duris užsirakinti reikia" suprunkštė.
"Eik lauk!"
"Ne" atsigulė ant mano lovos.
"Sudie meiles mano, vėliau pasuksiu" pasakiau ir išjungiau pokalbį.
"Ko tau reikia?" rimtai paklausiau.
"Pasikalbėt"
"Tau reikia, o man ne" atsakiau ir išsiėmusi timpas ir maikutę iki bambos iš spintos, nuėjau į vonią persirengti. Persirengusi išėjau į lauką. Ėjau nežinau kur, bet tiesiog ėjau. Nekenčiu būti su Styles vienoje patalpoje, nekenčiu matyti jo žalias akis, nekenčiu matyti jo ištreniruotą gražų kūną. Nekenčiu jo!!
Bet man reikia jį pakankinti! Apsisukau eiti link namų, bet netrukus buvau įtemta į kažkokį skersgatvį ir stipriai prispausta prie sienos, kažkoks vyras nusijuokė. Norėjau pabėgti, bet man nepavyko.
"Nerėk nes skaudės labiau" pasakė jis ir aš trenkiau jam, bet jis tik nusijuokė ir pradėjo mane nurenginėti. Aš pasidaviau. Nepavyks pabėgti nuo to kas dabar nutiks.
"Prašau nereikia" sukūkčiojau.
"Patylėk ir leisk pasimėgauti" trenkė antausį.

Verkiau, mano skruostais ritosi ašaros. Bet tas vyras toliau mane prievartavo. Jaučiau jo daikčiuką savyje, jaučiau kaip jis juda, jaučiau kaip jis baigia, man skaudėjo..
Kai baigė, pabėgo. Aš verkiau, norėjau klykti ir mirti. Aš sugadinta visam laikui. Apsirengiau ir pradėjau bėgti link namų, bet man suskaudo pilvo apačią ir aš iš skausmo sucypiau ir sumukau ant žemės, vėl pradėjau stipriai verkti.

Tai pirmas kartas kai mane išprievartauja, tai pirmas kartas kai man taip skauda. Tai nebepirmas kartas kai aš noriu mirti.

Kai jau buvau šalia namų, nusivaliau ašaras ir įėjau į namus. Visi subėgo pažiūrėti.
"Kur tu buvai?! Tokiu metu galėjo tave išprievartauti ar nužudyti!" sušuko El.
"Atleiskit" pasakiau ir nubėgau į viršų, į savo kambarį.
Užrakinau duris ir kritusi į lovą pradėjau stipriai verkti ir vėl. Man visko per daug. Aš sugadinta. Nekenčiu gyvenimo! Nekenčiu savęs!

Harry
Jau tris valandas sėdžiu prie Sel kambario durų ir klausausi kaip ji verkia. Negaliu įeiti į kambarį. Negaliu sužinoti dėl ko ji manęs taip nekenčia. Negaliu nieko padaryti...

Sorry už tokia liūdna dalį.