Tai Tik Pradžia

2.2°

Atsibudau ir apsižvalgiusi suvokiau jog dabar naktis arba ankstus rytas, nes tamsu. Pasiėmiau kompą ir pažiūrėjau į laikrodį, oh taip dabar naktis 03.05h. Nu ir ką man dabar veikti?

Įėjau į savo facebook paskyrą kurioje nesilankiau gal pusantrų metų? Gal daugiau.

Buvo daug nuotraukų žinučių nuo 1D berniukų ir kitų mano draugų, bet aš nenoriu jų skaityti, tai man skaudu. Viskas ko aš noriu tai sutikti ir vėl pamatyti juos. Tai vienintelė mano svajonė...

Ėjau per darbo skelbimus ir radau vieną puikiai tinkantį man.

Reikalinga darbuotoja turinti gerą balsą. Turės dirbti prie baro, vakarais dainuoti. Atlygis 200€ per savaitę.

Moka nedaug, bet pinigų man reikia. Nu gerai nueisiu dėl to darbo.
O dabar paieškokim buto.
Ėjau per paieška
Visų butų kaina per didelė, fak nu! O tada radau tobulą butą man ir kaina jo nebloga.
Done!

Tada gavau žinutę nuo kažko į fb. Ir spėkit nuo ko gi ji buvo? Oh taip nuo Justin Bieber. Asilo paskutinio!

Išjungiau kompiuterį ir atsistojusi iš lovos nuėjau į pirmą aukštą, virtuvę.

Įsipyliau vandens į stiklinę, bet staiga man kažkas paskambino ir garsas nuėjo per visus namus. Kas gali skambinti trečia valandą nakties?!
Greit grįžau į savo kambarį ir pasiėmiau telefoną ir pasirodo ten buvo tik kažkokio žaidimo užklausa. Rili bitch?

Atsiguliau atgal į lovą ir tiesiog žiūrėjau pro langą. Po trijų mėnesių Kalėdos, o aš jas švęsiu viena kaip visada. Klausiat kur mano visi draugai iš čia? Jie išsiskirstė ir šiame mieste likau aš ir Steven.
Netrukus užmigau.

Pabudau nuo saulės spindulių šviečiančių tiesiai man į veidą. Pabudau pilna energijos!
Pažiūrėjau į laikrodį 11.56h. nieko keisto jog manyjepilna energijos.

Greit apsirengiau juodus aptemtus džinsus, baltą nereliai šiltą megztuką ir juodus rudeninius batus. Išsitiesinau plaukus ir ryškiau pasidažiau. Pasiėmiau telefoną, pinigus ir nuėjau į apačią. Užsidėjau savo kaip kiti vadina kareivišką striukę ir išėjau į lauką.

Ėjau link kažkokio baro/klubo kuriame bandysiu laimę iškodama darbo.
Noriu kuo greičiau išeiti iš mamos namų, nes gyvenimo su jos gyvenimo meile nepakelsiu!

Pagaliau sustojau prie to pastato į kurį man reikia.
Susiimk, Selena.

Viduje buvo tylu ir staiga mane išgasdino atėjęs baugios išvaizdos vyras.
"Baras dirbs tik vakare" baugiai pasakė.
"Aš atėjau dėl darbo čia" pasakiau ir jis nusišypsojo.
"Paskui mane" apsisuko ir pradėjo eiti ten iš kur ir atėjo, aš kaip šuniukas sekiau paskui. Galiausiai sustojom prie šviesiai rudų durų.
"Jums čia" pasakė ir nuėjo kažkur toliau.

Pabeldžiau į duris ir išgirdusi 'prašom' užėjau į vidų. Kabinetas buvo tvarkingas ir gražus? Prie stalo sėdėjo gan senas vyriškis kuris man labai priminė tėti?
"Selena?" atsistojo jis ir iš balso atpažinau jį, tai mano senelis!
"Seneli?!" sušukau ir jis stipriai mane apkabino. Kai atsitraukėm jis į mane pažiūrėjo su šypsena veide.
"Nemačiau tavęs 13 metų" sukikeno jis.
"Tiesa" nusišypsojau.
"Tai kas tave atviliojo?"
"Darbas. Aš norėčiau čia dirbti"
"Oho" nusijuokė ir šiek tiek pagalvojo "mano anūkė dirbs pas mane" nusistebėjo.
"Rimtai?!"
"Taip!" stipriai jį apkabinau.
"Ačiū, seneli Džo!"
"Bet taip lengvai iš čia neišeisi. Sėsk ir pasakok viską" nusijuokė.
Atsisėdau ant šalia esančios kėdės. Ir pradėjau pasakoti viską kas man nutiko per tuos metus kai mes nesimatėm. Na pasakojau beveik viską, daug dalykų jam tiesiog nereikia žinoti, niekam nereikia žinoti.