Tai Tik Pradžia

18°

*Rytas*
Pabudau anksti, nes visi dar miegojo, susidėjau savo daiktus atgal į kuprinę ir pasiėmusi telefoną išsikviečiau taxi, nuėjau su daiktais į apačią.
Netrukus taxi jau buvo prie namo, aš įsėdau ir pasakiau tėčio namų adresą.

Pažiūrėjau į namą kuriame dabar yra 5 tobuli idiotai+merginos. Aš juos labai myliu, bet nebegaliu čia daugiau būti...

Vos grįžus į tėčio namus, jis mane ir pasitiko.
"Selena, grįžai jau?"
"Tėti, aš noriu vykti namo. Aš nebegaliu daugiau čia būti..."
"Kas atsitiko?"
"Aš nežinau... Bet aš noriu grįžti namo, pas mamą. Prižadu lankysiu jus, nes per daug jus myliu, o Niall išvis mano gyvenimo meilė"
"Ką?"
"Juokauju" nusijuokiau netikru juoku. "Jis man kaip brolis"
"Na gerai, einu užsakysiu biletą tau" pasakė ir liūdnas nuėjo, aš taip pat nuėjau į savo kambarį.
Pradėjau rašyti laišką, savo draugams..
Išsitraukusi lagaminą susidėjau beveik visus daiktus, tuos kurie netilpo, palikau spintoje. Lagamine radau nuotrauką... Tai buvo ta pati nuotrauka kur mane vaikystėje sumušė Harry ir nufotografavo...
Net nepajutau kaip mano skruostu nuriedėjo ašara.

Apsimoviau juodus džinsus, juodą maikutę. Pasidažiau ryškiau nei visada (atrodė taip kaip nuotraukoje👆)
Patikrinusi ar turiu pasą, telefoną ir pinigų, su lagaminu nulipau į apačią kur manęs jau laukė tėtis su Margot.
"Tu tikrai nori išvykti?" jis padavė man biletą.
"Taip, tėti" pasakiau ir jis stipriai mane apkabino.
"Nenoriu jog išvažiuotum" pasakė Margot liūdnai.
"Reikia.." apsikabinom.

Jau ruošiausi išeiti, bet atsitrenkiau į kietą Zayn krutinę. Oh dabar tai bus. Visa hebra čia.
"Kur tu susiruošei?" jie visi sustojo aplink mane, o Jared su Margot jau buvo dinge.
"Man laikas išvykti... Aš apie tai galvojau jau seniai, bet neįšdrisau. Jums gerai ir be manęs..." mane nutraukė Dani.
"Sel, jeigu tu čia dėl to jog pavadinau tave kale, tai aš atsiprašau"
"Ne, tai ne dėl to" pasakiau. "Čia yra daug prisiminimų ir gerų ir blogų, bet man reikia grįžti ten kur aš ir buvau, jūs man per geri, aš neverta jūsų. Bet ačiū jums labai už nuostabų laiką praleistą kartu, myliu jus visus" pasakiau ir mano veidu nuriedėjo ašara. Merginos pradėjo verkti ir mane stipriai apkabino.
"Neišvyk, Selena" prie manęs priėjo Harry.
"Atleisk, Harry" pasakiau ir jis mane apkabino, padėjau savo galvą ant jo peties ir paėmusi jo ranką įdėjau ten laišką su nuotrauką.
"Perskaityk kai būsi vienas" sumurmėjau ir atsitraukiau nuo jo, atsisveikinau su kitais vaikinais, o Niall skruostais riedėjo ašaros.
"Lankysiu jus" pasakiau Niall ir pakštelėjau jam į skruostą.

Visų akyse buvo matyti ašaros.
"Iki" pasakiau ir nuėjau link manęs jau laukiančios taxi.
"Selena!" sušuko Harry, atsisukau į jį ir jis pabučiavo mane, atsakiau į bučinį, kai pritrūko oro, atsitraukėm vienas nuo kito.
"Sudie" pasakiau ir vos įsėdus į taxi vairuotojas išvažiavo iš namo kiemo.

Prieš atvažiuojant čia negalvojau jog mano gyvenime atsiras tokių žmonių dėl kuriu galėčiau gyvybę paaukoti. Buvau kalė, beširdė, bet Harry privertė mane jį įsimylėti... Aš bijau jausmų ir jaučiuosi kvailai taip pabėgdama nuo visko, bet aš nenoriu būti įsipareigojusi ar dar blogiau, likti įskaudintai..

Harry
Ji išvažiavo ir kartu išsivežė ir mano širdį.
Stebėjau taxi kurioje yra Selena, bet mašina vis tolo.. O aš negaliu padaryti nieko...

Grįžes į Niall namus atsisėdau ant sofos ir pasiėmes laišką kurį man davė Selena, pradėjau skaityti.

Harry,
Man skaudu palikti visus, bet ypač tave. Aš kaip kvailė įsimylėjau tave, bet to negali būti. Tos akimirkos kai tu būdavai šalia, pabučiuodavai, liks mano širdyje... Viskas kas susije su jumis man liks įstrige širdyje visą likusi gyvenimą. Ačiū jog padėjot man atsikratyti depresijos ir kitų blogų dalykų.
Atleisk jog tave palaužiau, bet aš privalėjau tai padaryti jog tu suprastum ką reikėjo ištverti man. Užuomena 10 reiškia, tai kas nutiko prieš 10 metų. Gal tau ką nors sako mano antras vardas Marie? Noriu paklausti vieno, ar kai daužydavai mane tau palengvėdavo? Ką aš tau blogo buvau padariusi? Jeigu ne mano draugai iš Londono aš būčiau nusižudžiusi.
Per šiuos tris mėnesius tu mane pakeitei ir ačiū tau už tai.
Su meile, Selena Marie Gomez.

Nuo laiško susigraudinau, o pamatęs nuotrauką išvis pradėjau rėkti ir daužyti viską kas papuola po ranka.
"Harry, raminkis!" surėkė Dani.
"Neaiškink!" surėkiau ir išlėkiau iš namų. Ėjau gatve, nežinau kur, bet ėjau. Netrukus pradėjo lyti, o tuo pačiu ir mano skruostais ristis ašaros.
Kodėl aš buvau toks kvailas ir ankščiau nesupratau visko? Kodėl ji nieko nesakė?
Bet ji turėjo priežastį ir aš su ja sutinku, aš buvau to vertas, aš buvau vertas daug daugiau skausmo.
Atleisk man, mieloji.
                   *PABAIGA*

Ačiū jog skaitėte pirmąjį sezoną!💕✨