W.Y.L.E (Done) [LT] ✔

6 dalis. Naujas gyvenimas. Tik dėl pažado

-Karai yra labai didelis išsekimas,ir dėl jo vėl atsinaujino liga...
-Kokia liga?,- persigandau
-Atsiprašau,bet negaliu suteikti jums tokios informacijos,- daktaras išėjo uždarydamas duris tyliai,kad neprikeltų Karos. Ne radau sau vietos. Kokia liga? Kas jei yra? Mane šie klausimai tarutum laužė iš vidaus. Kažkiek apsiraminęs atsisėdau prie Karos ir laukiau kol ji prabus. Laikas ėjo taip lėtai,kad dar neišsivaizdavau. Štai ir po poros valandų  Kara jau bo atsikėlusi. Žinojau,kad jos negali jaudintis,bet aš turiu sužinoti.
-Kara?
-Ką?
-Kas tau buvo seniau?
-Kaip ir nieko,o ką?
-Kokia liga esi sirgus,-pamačiau Karos akyse kaupenčiasias ašaras. Priėjas ja stipriai apkabinau
-Nebijok,viskas bus gerai,prašau papasakok,-jo švelnus balsas mane ramino.
- Na kai man buvo 9 metai. Aš su tėvais ir seneliu papuoliau į avarija. Aš nenukentėjau nė kiek. Tėvams bo blogiau. O senelis paniro į koma o po dviejų metų komos mirė. Negalėjau su tuo susitaikyti ir panirau į gile depresija,nieko nevalgiau,negėtiau. Ir man išsivystė anorekvija plius TBC. Atsiguliau y ligonine. Ten pragulėjau metus laiko. Gryžusi į mokyklą jau tenais nepritapau. Tapau patyčių centru,- ji verkė pasikūkčiodama. Man jos labai gaila,kaip norėčiau jos skausmą pasiimti sau.
-Kodėl tau taip gaila bo senelio,-paklausė ir rankomis Danis apsivijo mano liemenį.
-Todėl,kad aš su juo jaučiausi saugi, tik jis mane suprasdavo ir palaikydavo. Nes po tos avarijos su tėvais mano santykiai atšalo. Pasak jų ta avarija yvyko per mane.
-Mano mažute prašau daugiau nebadauk,- jis žvelgė į mane su viltimi akyse. Su žinojau,kad man ligoninėje teks praguleti viena menesį. Labai gaila juk tai 'LIEPA'. Kiekvieną dieną šalia manęs būdavo Danielius. Jis praskaidrindavo man nuotaika. Mes plepsėdavome. Bet kas svarbiausia suvokiau,kad jis keičiasi. Bet gal man tai tik atrodo.
-*** Po mėnesio***-
Gryžusi. Savo lovoje maščiau neturiu draugų,už poros savaičių į mokyklą. Džiugino tik tai,kad Danis bus mano klasiokas. Ir gal apgins. O jei ne ? Jei jis kabinėsis,išsidirbinės iš manęs? Kam aš išvis jam papasakojau savo istorija.
Staiga mano mintis nutraukė Danas
- Apie ką galvoji? Kad veido mimika keičiasi kas sekundę?,-oi blyn mano mimiką ji kaip litanija viska parodo apie mane.
- Na galvoju kaip man reikės eiti į mokykla,draugų neturiu ir nežinia kaip tu elgsiesi.
- Draugų susirasti šendien,nes važiuosim pas Lota. O tu dar manim nepasitiki?
-Kas tas Lotas? Aš labai ilgai žmonėmis nepasitikiu.
-Lotas mano labai geras draugas ir tavo būsimas klasiokas.
- Aišku,o ką mes ten veiksim?
-Šendiem pas jį namuose draugų susibūrimams.,-nors ir kaip nenorėjau eiti ten,bet kitos išeities nėra. Tai ką turiu vieną valanda susiruošti. Bet neišsivaizduoju kaip apsirengti. Gal Dano paklaust? Jop gera mintis reikia eiti.
-Danai,kaip man apsirenkt?,- nejaukiai tariau. O jis tik juokėsi.
-Danai!_-užrėkiau
-Ką ?
-Tu gal kurčias ar ką? Kaip man apsirenkt?,-juokdamasi pasakiau.
-Patogiai,nes gali reikėt pabėgiot... ,-jo juokas nuaudėjo visu namu.
-Pabėgiot?,- išpūčiau akis.
-Taip! Ir greičiau eik renkis ba nespėsim.Ir aš išėjau. Apsirengiau trupus ružavus šortukus ir mėlyną vos iki bambos ir kedus. Nuėjusi pas Danielių pamačiau jį pusnuogį.
-O kažkas nespės.,-pradėjau juoktis. O jis krūptelėjo išsigandęs.
-Na taip? Gal galėtai padėti užsekti marškinėlius ?,-ir vėl jo veide pasirodė šelmiška šypsena.Padėjau jam užsekti marškinėlius ir mes nužinksniavome iki jo mašinos. (Taip taip,kur aš gyvenu vairuoti galima nuo 17 metų). Važiavome gal kokias 5 min.
***LOTAS NAMUOSE ***
Mums duris atidarė Gr...

†***************†
Kas skaitotia pakomrntuokit ar verta test. Ir kam ne gaila vote