W.Y.L.E (Done) [LT] ✔

30 dalis. pabaiga ir viskas išaiškėjo

Bet žinojau kad Kara yra šalia mūsų. Ji gyva ne tik mūsų širdyse. Elizabetė akys, šypsena,rankos visa tai priminė man Kara. Ji man buvo tarytum sesė kurios netišsipildė, Kaip norėčiau ja pamatyti. Žinau kad Danielius kažką nuo manęs ir jis myli Karą. Visa laiką svajojau kad jis gyvens su Kara. Ir aš tikiu kad ji nieko blogo nepadarė.  Kai mano mama su patėviu žuvo avarijoja po pusantrų metų persikrausčius į Paryžių. Man plyšo širdis. Man labai jos reikėjo,bet jos nebuvo. Mane parėmė Tajus po to aš jį įsimylėjau ir mes susituokėm.Po to susilaukėm mūsų mažosios saulės.
-Melisa ar mane girdi?,-iš transo pažadino Elizabetė
-Taip,-ištariau su drėgnom akim.
-Taigi pats metas atskleisti paslaptį....,-nutesiau
-Kokia paslaptį? Gali nervų netampyt?,-Mel norėjo viska kuo greičiau sužinoti kas aš esu ištiesų. Man nėra taip lengva.... Kažkas drasko iš vidaus.
-Taigi aš esu ta pati sena Kara...,-mačiau kai jų veidai persikreipia.
-Ką tu gal juokauji?,-paklausė melisa.
-Ne,ji nemeluoja...,-Danis atsakė už mane.
-Yrodyk!,-ji manim netikėjo,nors jos poelgis buvo suprantamas.
-Kara turėjo randa... Kai ja padūrė pusbrolis...
-Taip aš tai žinau,-jei baigus sakyti aš pasikėliau maikę parodydama randa.Melisa tik išsižiojo ir pribėgus stipriai apkabino. O Tajus žiūrėjo išsprogdinęs akis. Žinot ką man labai palengvėjo. Mačiau kad Danielius buvo išsižiojęs,bet laimingas.
-Mano svajonės išsipildė,jūs kartu,-pro ašaras pasakiau. Tajus atsitokėjęs priėjo ir mane apsikabino. O mažoji Lėja žvelgė į mane pilnom džiaugsmo akutėm.
-Bet kaip taip,tavo veidas...
-Aš pasidariau plastine operacija.
Praplepėjome kokia valandą. Melisos akys švytėjo iš džiaugsmo. O aš sėdėjau apsikabinusi Danielių. Jau buvo suteme tad mes likome nakvoti.
*Kita diena*
*Karos pov.*
Ėjome gatve kai išvydau Maiklą.
-Maiklai!,-sutikus apkabinau .Oi blyn jis manęs nepažinos.
-Taip aš Maiklas,o mes pažystami?
-Aš Elizabetė Toran..
-Toran?
-Taip.Gal žinai ką  apie Kara ?.
-Taip žinau. Ji gyvena gerai,labai pergyvena kad nužudė žmogų ,nes jis ja bandė išprievartauti,ir neskaitant to kad jos sesė mirė tai gerai.
-Ką ką? Ji  Tolo nenužudė...
-Yes aš žmogaus nenužudžiau,-užrėkiau ir tada susiprotėjau kad šalia manęs Maiklas.
-Ką tu ką tik pasakiai?
-Nieko,-jau sukausi eiti kai jis pagriebė mano ranką.
-O dabar pasakai tiesą...
-Na aš esu tikroji Kara,o kad tikėtai galiu parodyti randą.,-tuo tarpu pakėliau maikute ir randas atsivėrė visu gražumu.
-O sese. Aš tavęs taip ieškojau,-jis stipriai mane apkabino. Taip su visais bendravau. Daug kas sužinojo mano paslaptį išskyrus Tolo. Buvau krikšto mama Lėjai. Mano broliukas  susirado panele kuri buvo nuostabaus grožio ir su ja susituokė. Aš buvau pamergė kuri laukėsi kūdikio. Mums gimė dvynukai mergaite ir berniukas. Juos pavadinom Džiana ir Jacku. Brolui taip pat gimė graži mergaitė,kuria pavadino sese garbiai Lara. Gyvenime labai linksmai....