W.Y.L.E (Done) [LT] ✔

25 Dalis

-Vandens,-ji paprasė.aš paėmiau stiklinę ir įpyliau. Priėjęs arčiau pagirdžiau.
-Kodėl mane pagrobiai?,-jos balsas buvo švelnus,bet mane trigdantis.
-Aš .. Aš tavęs nepagrobiau.
-Tai kaip aš čia atsidūriau ?Ir kas tas pedikas kuris mane padūrė?
-Aš pasėmiau tave gyventi pas savę. O tas pedikas kaip tu sakai yra pusbrolis
-Kodėl tu toks švelnus dabar?
-Nes aš norėjau rasti savo seserį. Ir ją radau.
-Girdėjau kaip kalbėjai telefonu. Kad neleisi manęs niekam nuskriausti. Bet leidai...
-Aš aš nenorėjau... Prašau atleisk man...
-Atleidžiu...
-Ačiū sesute,-apkabinau ją. Ji nesipriešino.Praėjo pora dienų ir aš ja perniašiau į jos kambarį. Ji buvo laiminga.
-Galiu pamatyti Danielių,-ji manęs paprašė, bet nežinojau ką atsakyti,nes per tais pora dienių Danielių pašovė ir jis dabar esa komoje.
-Dabar ne,bet vėliau galėsi,-te pasakiau.
-Kodėl?,-ji ištarė.
-Nes tu esi dar sužeista ir jis to nežino,-pradėjau mikčioti.
-Nemeluok,nes tu nemoki meluoti..
-Aš nemeluoju,-atsakiau bijodamas jos reakcijos kai ji sužinos tiesą.Ir aš iššėjau.
*Karos pov.*
Po Maiklo išėjimo iš mano kambario apie daug ką galvojau kol visko nesutrugdė šiknius. Kuris vos manęs nenužudė. Tegul palaukia kol pasveiksiu tada ir atkeršinsiu.
-Kaip jautiesi?,paklausė.
-Kaip manytai? Jei vos manęs nepapjoviai?,-bandžiau likti miela.
-Na kiek kartų galiu tavęs atsiprašinėti? Prašau atleisk aš nenorėjau,-pradėjo zvygnoti kaip vaikas.
-Na...